Artimųjų Rytų varžovės prisiminė apie bendrą likimą

Visiškas atšilimas

Saudo Arabijos vyriausybės biudžetą išeikvojusių, jos reputaciją sugadinusių ir potencialius investuotojus atgrasiusių konfliktų užbaigimas tapo vienu svarbiausių M. bin Salmano prioritetų. Jis pertvarko konservatyvios islamo Karalystės ekonomiką ir visuomenę, tikėdamasis, kad jo šalis taps pasauliniu verslo ir kultūros centru.

„Regiono šalis sieja bendras likimas, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalis bin Farhanas. – Todėl mums būtina dirbti kartu, kad sukurtume gerovės ir stabilumo modelius.“

Apie netikėtą Irano ir Saudo Arabijos suartėjimą, kuriam tarpininkavo Kinija, pranešta kovą. Prieš septynerius metus ryšius nutraukusių regiono varžovių užsienio reikalų ministrai Pekine surengė aukščiausio lygio susitikimą. Apžvalgininkai tai laiko ženklu, kad Kinija ir toliau rengs derybas, galinčias pakeisti Artimųjų Rytų geopolitiką.

Bendrame pareiškime Iranas ir Saudo Arabija sako, kad, atsižvelgdami į jų gamtos išteklius ir ekonomikos potencialą, šalys esą mato puikių galimybių siekti bendros naudos savo tautoms. Užsienio reikalų ministrai aptarė tokius klausimus kaip skrydžių, vizų savo piliečiams išdavimo ir diplomatinių atstovybių, kurios buvo uždarytos 2016 m., atnaujinimas.

Tikslas: sosto paveldėtojui Mohammedui bin Salmanui dabar svarbiausia – įgyvendinti savąją Saudo Arabijos atsinaujinimo viziją. (AFP nuotr.)

Kovą Rijade vykusioje finansų konferencijoje paklaustas, ar Saudo Arabija pradės investuoti į Iraną, Karalystės finansų ministras Mohammedas al Jadaanas sakė, kad tai gali įvykti greitai, jei tarp šalių bus pasiektas susitarimas.

Saudo Arabija ir Iranas jau seniai kalbėjo apie savo santykių atgaivinimą. Taigi tai nėra kažkas, ką Pekinas ėmė ir palengvino per naktį.

Vieni apžvalgininkai sako, kad įtampos atoslūgis – netikėtas, tačiau kiti mano, kad įvairios aplinkybės paprasčiausiai užkodavo šį postūmį. Be to, ir Kinijos vaidmuo šioje santykių dramoje taip pat yra labai pragmatiškai paaiškinamas.

Naujas požiūris

Konkurencija tarp dviejų Persijos įlankoje įsikūrusių islamo tautų, kurias skiria kiek daugiau nei 200 km atstumas, ilgą laiką formavo politiką ir prekybą Artimuosiuose Rytuose. Šių šalių santykių labai svarbus aspektas yra religija – Saudo Arabijos monarchija ir didžioji jos gyventojų dalis yra musulmonai sunitai, o didžioji dalis Irano žmonių yra musulmonai šiitai. Daugiausia ši priešprieša atsiskleisdavo per tarpinius konfliktus Jemene, Irake ir Libane.

Trintis tarp Rijado ir Teherano aukščiausią tašką pasiekė 2019 m., kai raketų ir bepiločių orlaivių puolimas prieš svarbią Saudo Arabijos naftos įrangą trumpam sutrikdė pusę Karalystės žalios naftos gavybos. Irano remiami kovotojai Jemene prisiėmė atsakomybę, o pats Iranas neigė prisidėjęs, tačiau JAV pareigūnai tada skelbė, kad Teheranas tiesiogiai prižiūrėjo šį išpuolį.

Pastaraisiais metais Saudo Arabijos ir Irano pareigūnai buvo įsitraukę į daugybę derybų, kurių tikslas – sumažinti įtampą, tačiau po kiekvienų iš jų būta tik mažos arba kone neapčiuopiamos pažangos. Tarpininkės vaidmenį perėmusi Kinija pakeitė dinamiką.

Ir Teheranas, ir Rijadas šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais, kurie skatina spręsti išorinius konfliktus. Iranas ištisus mėnesius kovojo su dideliais protestais ir ilgus metus trukusių sankcijų kamuojama ekonomika, o Saudo Arabijos vadovybė prižiūri bauginantį planą, pavadinimu „Vizija 2030“, kurio tikslas – pakreipti šalies ekonomikos kursą kita linkme ir atsikratyti didelės priklausomybės nuo naftos.

Dėl šių permainų Karalystė ieško kitokio požiūrio į Iraną, jai reikia sumažinti grėsmes saugumui, kurios galėtų paveikti naujus planus. Tarptautinės krizių grupės vyresnioji Persijos įlankos regiono analitikė Anna Jacobs teigia, kad, užuot mėginusi izoliuoti Iraną, dabar Saudo Arabija siekia suvaldyti ir sudominti šią šalį.

Kitos Persijos įlankos valstybės, pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai, taip pat atrodo mažiau susirūpinę dėl galimos trinties su JAV ar ES dėl Iranui taikomų sankcijų. „Daugelis ekspertų vis dar mano, kad tie, kurie yra Baltuosiuose rūmuose, vadovaus Saudo Arabijos politikai Irano atžvilgiu, – „The New York Times“ sakė A. Jacobs. – Bet šiandien tai tiesiog netiesa.“

Anot jos, Saudo Arabija ir Persijos įlankos arabų valstybės šiuo metu sutelkia dėmesį į savo ekonominius, politinius ir saugumo interesus, šalys saugosi nuo regioninių grėsmių, įskaitant galimą įtampos tarp Irano ir Izraelio eskalavimą.

„Vašingtonas sunkiai prisitaiko prie naujosios Saudo Arabijos, – laikraščiui teigė „Eurasia Group“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono vadovas Ayhamas Kamelis. – Tai sukuria visiškai naujų iššūkių, nes JAV sąjungininkės pradėjo kurti savo išskirtinę Irano politiką, kuri gali nesutapti su Vašingtono požiūriu.“

M. bin Salmanas taip pat priešinosi Amerikos raginimams dėl naftos politikos. Prieš kelias savaites Saudo Arabija ir kitos naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC+ narės, tarp jų ir Rusija, paskelbė netikėtą sprendimą sumažinti naftos gavybą daugiau nei 1 mln. barelių per dieną, o tai prieštarauja Baltųjų rūmų viltims išlaikyti panašų gavybos lygį.

Kitokia diplomatija

Į nesutaikomų priešininkių sutaikymą įsivėlus Kinijai, tapo aišku, kad Saudo Arabija – ilgametė Amerikos sąjungininkė – formuoja labiau nepriklausomą tiek užsienio, tiek ekonomikos politiką.

M. bin Salmanas nori plėsti sąjungas su kitais partneriais, ypač dėl to, kad santykiai su JAV prezidento Joe Bideno administracija tapo įtempti dėl žmogaus teisių klausimų. Vis ryžtingesnis Pekinas, kuris pasaulinėje diplomatijos arenoje prisistato kaip atsvara JAV, išplėtė savo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.

„Tai naratyvų dėl tarptautinės tvarkos ateities kova, – sako Vašingtone įsikūrusio tyrimų instituto Stimsono Centro Kinijos programos direktorė Yun Sun. – Kinija nori pasakyti, kad pasaulis atsidūrė chaose, nes JAV vadovavimas žlugo.“

Kinijos lyderio Xi Jinpingo išdėstyta vizija apima daugiašališkumo ir nesikišimo konceptus, kitaip tariant, tai yra Pekino požiūrio, kad tautos neturėtų kištis į viena kitos vidaus reikalus, pavyzdžiui, kritikuodamos žmogaus teisių pažeidimus, centras. Toks požiūris dera ir su Rijado brėžiama linija, tačiau labai nepatinka JAV.

Gruodį Xi Jinpingas priminė pasauliui apie didėjančią Kinijos įtaką, kai, lankantis Rijade, pokalbių su sosto įpėdiniu metu, Karališkosios Saudo Arabijos oro pajėgos jį nustebino tikru aeronautikos spektakliu. Herojaus sutikimas buvo visiškai priešingas nei kiek anksčiau įvykęs J. Bideno ir princo susitikimas, kai JAV prezidentas vietoj rankos paspaudimo su M. bin Salmanu norėjo sumušti kumščiais, o visa ši situacija atrodė ir nepatogiai, ir keistai.

Po dviejų mėnesių Xi Jinpingas Pekine ištiesė raudoną kilimą Irano prezidentui Ebrahimui Raisi, pasveikindamas jį 21 salve Tiananmenio aikštėje ir parodydamas pagarbą, kurios E. Raisi – autoritarinis tautos, kuri kaltinama slapta kurianti branduolinius ginklus, lyderis – niekada nebūtų sulaukęs Šiaurės Amerikos ar Europos sostinėse.

„JAV palaiko vieną pusę, bet kitą slopina, o Kinija bando priartinti abi šalis. Tai kitokia diplomatinė paradigma“, – sako Šanchajaus Fudano universiteto tarptautinių studijų dekanas Wu Xinbo.

Ekonominiai svertai

Jau 2013 m. Kinija pasinėrė į Artimųjų Rytų diplomatiją, pasiūlydama keturių punktų planą, kuriame persvarstė senas Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo idėjas. Tačiau proveržio pasiekti nepavyko. Priešingai, Irano ir Saudo Arabijos konflikto sušvelninimas kėlė mažiau iššūkių. Atsižvelgiant į tvirtus ekonominius ir prekybinius ryšius, Kinija turėjo geras sąlygas panaudoti savo svertus, kad galėtų paveikti šias šalis.

Kinija yra didžiausia Saudo Arabijos prekybos partnerė. Saudo Arabija yra viena didžiausių Kinijos naftos tiekėjų. Kaip teigia NYT apžvalgininkas Davidas Piersonas, kitaip nei Vašingtonas, Kinija išpažįsta pasirengimą užsiimti verslu be jokių apribojimų. Pekinas sutiko su Rijado paaiškinimu dėl 2018-aisiais įvykdyto „Washington Post“ apžvalgininko Jamalo Khashoggi žiauraus nužudymo, o Saudo Arabija atmetė pastangas pasmerkti Kinijos musulmonų uigūrų perauklėjimo stovyklas.

Kinija diplomatinius santykius su Iranu palaiko nuo 1971 m. – maždaug dviem dešimtmečiais ilgiau nei su Saudo Arabija. Pekinas 2021-aisiais pažadėjo Teheranui investuoti į šalį 400 mlrd. dolerių mainais į naftos ir degalų tiekimą, nors Vakarų sankcijos Iranui ir sutrukdė įvykdyti susitarimą.

Analitikai teigia, kad Xi Jinpingas mano, jog Iranas yra strategiškai svarbus, daugiausia kaip Vakarų kritikas, taip pat gamtos išteklių turtinga tauta su strateginėmis sienomis ir kovose užgrūdinta kariuomene.

Be to, Kinija taip pat yra suinteresuota regiono stabilumu. Pekinas iš jo gauna daugiau nei 40 proc. šalyje sunaudojamos žalios naftos. Be to, Persijos įlanka tapo pagrindiniu mazgu palei naująjį Kinijos šilko kelią, taip pat pagrindine Kinijos vartojimo prekių ir technologijų rinka. Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ teikia 5G tinklus Saudo Arabijoje, Katare, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Vis dėlto analitikė Y. Sun teigia, kad, atsinaujinus Saudo Arabijos ir Irano ryšiui, svarbu nepervertinti Kinijos vaidmens. „Saudo Arabija ir Iranas jau seniai kalbėjo apie savo santykių atgaivinimą. Taigi tai nėra kažkas, ką Pekinas ėmė ir palengvino per naktį“, – sako ji.

Jemenas ir Sirija

Kalbant apie sudėtingus Irano ir Saudo Arabijos santykius, svarbios ne tik Kinijos ar JAV figūros. Ilgus metus trukusios priešpriešos centre atsidūrė Jemenas. Rijado ir Teherano suartėjimas sužadino vilties proveržį, kad viena didžiausių krizių pasaulyje gali būti išspręsta.

Po aštuonerius metus trukusio triuškinančio pilietinio karo Jemene šią savaitę įvyko naujas taikos derybų raundas. Daugelį metų varžovės skurdžiausioje regiono šalyje maitino konfliktą, dėl šio karo žuvo daugiau nei 350 tūkst. žmonių, daugelis jų – iš bado.

Mūšiai Jemene pastaraisiais mėnesiais nurimo, nors paliaubos nutrūko spalį. Tarpininkaujant Omanui, šalys įsitraukė į taikos derybas, tačiau iki balandžio šie susitikimai tęsėsi be aiškios pabaigos.

Saudo Arabijos ambasadorius Mohammedas al Jaberas prieš kelias dienas lankėsi sukilėlių kontroliuojamoje Jemeno sostinėje Sanoje, tikėdamasis stabilizuoti nutrūkusias paliaubas ir siekti politinio sprendimo tarp Irano remiamų husių sukilėlių ir nušalintos vyriausybės.

Saudo Arabija subūrė tarptautinę koaliciją kovai su husiais 2015 m., kai sukilėliai užėmė Saną ir dideles šalies teritorijas, priversdami vyriausybę bėgti.

Balandžio pradžioje Saudo Arabija priėmė ne tik Irano, bet ir Sirijos delegacijas. Sirijos užsienio reikalų ministro atvykimas į Džidą yra pirmoji tokia kelionė nuo 2011-ųjų, kai šalyje prasidėjo pilietinis karas. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad šio vizito tikslas – pasiekti nacionalinį susitaikymą ir sugrąžinti Siriją į arabų šalių gretas. Diplomatai taip pat patvirtino, kad bus imtasi priemonių konsulinėms paslaugoms atnaujinti, ir pranešė apie planus atnaujinti skrydžius tarp šių šalių. Šią savaitę įvyko atsakomasis vizitas – Damaske lankėsi Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas.