Nuo 2010 m. net du trečdaliai Jungtinėje Karalystėje pagamintų ginklų eksportuoti į šį regioną, teigiama dienraštyje „The Independent“.

Nuo 2010 m. Didžioji Britanija pardavė ginklų 39 šalims (iš 51), kurias nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ ataskaitoje apie laisvę pasaulyje įvertino kaip nelaisvas, ir 22 šalims (iš 30), kurias Jungtinės Karalystės vyriausybė yra įtraukusi į savo pačios sudarytą žmogaus teises pažeidžiančių šalių sąrašą.

Net du trečdaliai Jungtinės Karalystės ginklų per tą laikotarpį buvo eksportuoti į Artimųjų Rytų šalis, dėl kurių nestabilumo didėja terorizmo grėsmė Didžiojoje Britanijoje ir apskritai Vakaruose.

Didžiosios Britanijos eksporto skatinimo organizacijos duomenimis, Jungtinė Karalystė per pastaruosius 10 metų vidutiniškai pardavė daugiau ginklų nei Rusija, Kinija ar Prancūzija. Daugiau ginklų eksportuoja tik Jungtinės Valstijos.

„Jungtinė Karalystė yra viena sėkmingiausių ginkluotės eksportuotojų, per pastarąjį dešimtmetį pagal ginklų eksportą vidutiniškai užimanti antrą vietą pasaulyje ir pirmaujanti Europoje“, – su pasididžiavimu teigiama šią vasarą paskelbtoje organizacijos ataskaitoje.

Už ginklų eksporto licencijų išdavimą atsakingi pareigūnai teigia, kad dabartinė kontrolės sistema yra griežta ir kad būta atvejų, kai leidimai eksportuoti gynybinę įrangą (pavyzdžiui, į Rusiją ir Ukrainą) buvo panaikinti.

Pardavimo nestabdo

Tačiau pažymėtina, kad vyriausybė nepaiso raginimų sustabdyti ginklų pardavimą autoritariniams režimams, įskaitant Saudo Arabiją, kuri, Jungtinių Tautų institucijų teigimu, gali būti padariusi karo nusikaltimų per karines operacijas Jemene prieš husių sukilėlius.

Tiek Europos Parlamentas, tiek Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų Tarptautinio vystymosi komitetas ragina nutraukti ginklų pardavimą šiai autokratinei valstybei, tačiau vyriausybė teigia neturinti įrodymų, kad Saudo Arabiją būtų padariusi karo nusikaltimų.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija surengė ne vieną antskrydį prieš tarptautines ligonines, kurias yra įkūrusi tarptautinė humanitarinės pagalbos nevyriausybinė organizacija „Gydytojai be sienų“, taip pat prieš mokyklas ir kitus civilinius objektus. Be to, susprogdinta keletas maisto gamyklų, nors Jemene šiuo metu maisto labai trūksta. Žmogaus teisių grupės teigia turinčios duomenų, kad civiliai taikiniai buvo pasirenkami sąmoningai. Koalicija pradėjo keleto incidentų tyrimą ir pakartotinai teigia, kad koalicijos šalys yra įsipareigojusios visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės per karines operacijas Jemene.

Turimais duomenimis, 2010–2015 m. režimams, kuriuos „Freedom House“ apibūdino kaip nelaisvus, įskaitant Kiniją, Omaną, Turkmėniją ir Jungtinius Arabų Emyratus, buvo išduota 10 mlrd. svarų vertės ginklų pirkimo licencijų.

7,9 mlrd. svarų vertės ginklų buvo parduota šalims, įtrauktoms į Didžiosios Britanijos užsienio reikalų tarnybos sudarytą žmogaus teisių pažeidėjų sąrašą, be kita ko, ir šalims, kuriose, tarnybos manymu, žmogaus teisių pažeidimai yra didžiausi arba jų padaroma daugiausiai.

Tarp klientų, kurie įtraukti į minėtąjį sąrašą, yra Saudo Arabija, kuriai parduota bombų, raketų ir reaktyvinių naikintuvų, Izraelis, kuris įsigijo skraidyklių komponentų ir taikinių nustatymo sistemų, taip pat Bahreinas, į kurį eksportuota automatinių ginklų. Maldyvai įsigijo šautuvų ir pistoletų partiją, o Turkmėnija – ginklų ir šaudmenų.

Vyriausybės veidmainystė

Su prekyba ginklais kovojančios organizacijos atstovas Andrew Smithas perspėjo, kad Didžiosios Britanijos eksportuotojai yra priklausomi nuo blogos reputacijos režimų, todėl išauga tikimybė, kad Jungtinė Karalystė vengs imtis veiksmų prieš žmogaus teisių pažeidėjus.

„Šie baisūs skaičiai atskleidžia didelę Jungtinės Karalystės užsienio politikos veidmainystę. Vyriausybė mums visada sako skatinanti žmogaus teises ir demokratiją tarptautiniu mastu, tačiau kartu ji ginkluoja ir remia nuožmiausius autoritarinius režimus pasaulyje. Jungtinės Karalystės ginklų prekybos poveikis akivaizdus Jemene, kur Saudo Arabijos pajėgos susprogdino daug objektų pasinaudodamos visų pirma iš Didžiosios Britanijos įsigytais reaktyviniais naikintuvais ir bombomis, – teigė jis. – Tie režimai ne tik perka ginklus, bet ir siekia užsitikrinti politinę paramą ir pripažinimą. Kiek tikėtina, kad Jungtinė Karalystė imsis veiksmų dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyse, iš kurių ji pelnosi? Nėra tokio dalyko, kaip ginklų kontrolė karo zonoje, ir neįmanoma žinoti, kaip tie ginklai bus panaudoti.“

Vyriausybės atstovas spaudai teigė, kad jos požiūris į ginklų eksporto kontrolę yra „pakankamai griežtas“.

„Vyriausybė labai rimtai vertina savo įsipareigojimus ginklų eksporto kontrolės srityje ir taiko vieną iš griežčiausių kontrolės režimų pasaulyje. Mes kruopščiai nagrinėjame prašymus dėl licencijų ir kiekvienu atveju vadovaujamės ES ir nacionaliniais ginklų eksporto licencijavimo kriterijais.

Pagal galiojančią eksporto licencijavimo sistemą turime įvertinti, kaip įranga naudosis galutinis naudotojas, o vienas iš mūsų vertinamų aspektų yra žmogaus teisių pažeidimų rizika. Manome, kad mūsų taikoma sistema yra pakankamai griežta, ir, kai yra duomenų, kad būtina imtis papildomų veiksmų, turime visus įgaliojimus veikti pagal galiojančius teisės aktus“, – tvirtino vyriausybės atstovas.