Archajiškas noras žaisti Kernavėje

Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos proga pirmojoje Lietuvos sostinėje prasidėjo kasmetinis tarptautinis gyvosios archeologijos festivalis. Šiemet šventėje demonstruojami proistorės bei ankstyvųjų viduramžių amatai.

Šių metų vasara negaili lietuviams nei karštų dienelių, nei ilgų savaitgalių. Puikus metas pailsėti bei pasisemti jėgų. Kol vieni renkasi pajūrį, kiti keliauja prie Lietuvos valstybingumo ištakų, į Kernavę. Čia jau aštuntą kartą rengiamas eksperimentinės archeologijos festivalis, „kur kiekvienas gali žaisti“, teigia vienas renginio organizatorių Jonas Vitkūnas. Šventės tikslas – eksperimentas. Archajiškais būdais gaminami namų apyvokos daiktai, darbo įnagiai, papuošalai bei prabangos aksesuarai. Festivalio svečiai turi galimybę ne tik stebėti gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvauti. Dažnas išsiveža namo paties pasigamintą smulkmenėlę. Tai ir yra pagrindinė renginio idėja – priartinti praeitį prie žmogaus, atgaivinti ją. Istorija muziejuose negyva, neįdomi, o Kernavėje ji tampa artima ir suvokiama. To siekiama per amatus, įvairius žaidimus bei muziką. Pastaroji taip pat puikiai įsilieja į piliakalnių, didžios praeities, kalvio dūžių kontekstą. Folkroko ritmai išjudina kiekvieną, esantį senovės amatų mugėje. Grupių „Atalyja“, „Trys keturiose“, „Visi“, „Sedula“, „Fidelius“ ir svečių iš Baltarusijos „Stary Olsa“ dainos tampa beveik liaudiškos, jas traukia ir mažas ir senas.

Švietėjiškos archeologijos dienos išaugo iš etnoarcheologinių moksleivių stovyklų. Kasinėdami visi - vienodi ir lygūs, visi - vaikai. Pavyzdžiui, Birutės Saladkienės atkastas proistorės laikų liepos žievės kibirėlis tapo pradžiamoksliu šiam mugės amatui. Pirmosios juo susidomėjo pati Birutė ir Audronė Šapaitė. Jos pačios rinko medžio žievę, eksperimentavo, kol išmoko gaminti patvarius kibirėlius. Dabar jos noriai dalijasi savo patirtimi bei sukauptomis žiniomis su kiekvienu norinčiuoju. Amatų mugėje galima pasimokyti lieti bronzos, sidabro dirbinius, kurti ugnį archajiškais būdais, gaminti senovės patiekalus bei susipažinti su senovės lietuvių kasdienybe. Taip pat galima išbandyti save viduramžių kovos lauke ar lankų šaudymo varžybose. O gal ir apsilankyti žolininko palapinėje, kur būsi apsmilkytas nuo piktos akies.

Šiais metais gyvosios archeologijos dienose dalyvauja per šimtą užsienio amatininkų. Kaip teigia J.Vitkūnas, „kiek dalyvauja lietuvių šio renginio organizavime, net sunku pasakyti, nes dauguma Kernavės gyventojų prie jo vienaip ar kitaip prisideda“. Lankytojų antplūdžio šiais metai nelaukiama. Planuojama, kad jų skaičius neviršys 25 tūkstančių. Užpernai buvo pasiektas rekordas, per tris festivalio dienas jame apsilankė per 35 tūkst. žmonių. Šiemet renginio akcentas – XIV a. Kernavės amatų gatvelė. Joje atkurta autentiška senovės miestelio dalis. Ir apskritai kasmet žvilgsnis į archeologiją bei senovę tampa vis gilesnis. Siekiama sintezės tarp dabarties ir praeities, tarp šiuolaikinio žmogaus ir istorijos.