Ar lapkričio 13-oji taps Venesuelos „paskutinio teismo diena“?

Dėl visų šių įvykių lapkričio 13-oji OPEC valstybei narei gali tapti „paskutinio teismo diena“, dėl kurios spaudimas prezidentui Nicolas Maduro (Nikolui Madurui) ir jo socialistų vyriausybei dar padidės.

Tačiau kalbant apie techninį prekybos skolos vertybiniais popieriais pasaulį, padėtis tebėra neaiški. Pirmadienis gali tapti ta diena, kai subyrės Venesuelos „kortų namelis“. Arba „paskutiniojo teismo diena“ gali būti dar kartą atidėta – nors, bet kuriuo atveju, nelabai ilgam.

Karakase rengiamas susitikimas su obligacijų turėtojais iš užsienio šalių, su kuriais ketinama derėtis dėl N. Maduro norimo skolų refinansavimo ir restruktūrizavimo, galėtų suteikti šiokio tokio aiškumo. Tačiau tebėra neaišku, kas dalyvaus tame susitikime ar kokios galėtų būti nustatytos dalyvavimo restruktūrizuojant skolas sąlygos. Neaišku ir tai, ar restruktūrizavimas apskritai galėtų būti įvykdytas.

Siekdama paskatinti kreditorius dalyvauti susitikime, Venesuela, kaip pranešama, pareiškė, kad viceprezidentas Tareckas el-Aissami (Tarekas el-Aisamis) susitikime asmeniškai nedalyvaus, nors ir buvo paskirtas atsakingu už restruktūrizavimą. Sankcijas Venesuelai paskelbusios Jungtinės Valstijos T. el-Aissami kaltina dalyvavimu tarptautinėje prekyboje narkotikais ir yra uždraudusios JAV įmonėms turėti su juo kokių nors verslo ryšių.

Įsipareigojimų neįvykdymas neišvengiamas

Sekmadienio vakare per valstybinę televiziją kalbėjęs N. Maduro tikino, kad jo vadovaujama lėšų stokojanti šalis visada vykdys savo įsipareigojimus, ir konkrečiai paminėjo tęsiamas derybas su Kinija ir Rusija.

Jis siekia susitarti dėl naujo valstybinės Venesuelos skolos dalies grąžinimo tvarkaraščio.

Bendra Venesuelos skolos suma siekia iki 150 mlrd. JAV dolerių. Ją sudaro vyriausybės obligacijos, taip pat skolos vertybiniai popieriai, kuriuos yra išleidusi valstybinė naftos įmonė PDVSA.

Apie įsipareigojimų neįvykdymą gali būti paskelbta keliais būdais: apie tai gali paskelbti pagrindinės reitingų agentūros, stambūs obligacijų turėtojai arba pati vyriausybė.

Svarbus žingsnis ta kryptimi galėtų būti žengtas prie Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos (ISDA) susibūrusių kreditorių susitikime Niujorke. Tie kreditoriai, kuriems atstovauja 15 finansų įmonių, penktadienį pradėjo susitikimą, kurį nusprendė pratęsti pirmadienį.

Jiems teks nuspręsti, ar jie turi paskelbti, kad buvo įvykdytos sąlygos, kuriomis galima pasinaudoti draudimu nuo įsipareigojimų neįvykdymo, t. y. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais.

Taip pat pirmadienį jau turėtų būti žinoma, ar 1,2 mlrd. JAV dolerių suma, kurią praėjusią savaitę turėjo sumokėti PDVSA, pasiekė – visa arba didžioji jos dalis – obligacijų turėtojų sąskaitas. Penktadienį turėta informacija šiuo klausimu buvo neišsami ir prieštaringa.

Visos reitingų agentūros sutaria, kad Venesuela neišvengiamai neįvykdys įsipareigojimų, tačiau nesutaria dėl to, kada tai galėtų įvykti. Tačiau, šalies tvirtos valiutos atsargoms nesiekiant 10 mlrd. JAV dolerių, to greičiausiai netektų ilgai laukti.

Kreditorių viltys

Tebesitikinčiųjų, kad Venesuela toliau vykdys mokėjimus, kad ir pavėluotai, obligacijų prekybos sektoriuje liko visai nedaug, nes nėra prasmės prarasti likvidumą išmokant 1,2 mlrd. JAV dolerių, jeigu įsipareigojimai bet kuriuo atveju vieną dieną – ir galbūt artimiausiu metu – nebus įvykdyti.

Penktadienį pasklidus žiniai, kad valstybės valdoma energetikos įmonė „Electricidad de Venezuela“ per jai skirtą papildomą mėnesio laikotarpį nesugebėjo atlikti 650 mln. JAV dolerių mokėjimo, kreditoriai dar labiau įtikėjo, kad Venesuelos įsipareigojimų neįvykdymas jau ne už kalnų.

Be problemų dėl skolos, N. Maduro taip pat neatsigina tarptautinės bendruomenės kaltinimų, kad jis veikia kaip autokratas – stengiasi paminti demokratiją, izoliuodamas parlamentą kontroliuojančią opoziciją, ir smaugia nepriklausomos žiniasklaidos laisvę.

Dėl tos priežasties Jungtinės Valstijos kelis kartus iš eilės Venesuelai paskelbė sankcijas – paskutinį kartą vos praėjusią savaitę.

Pirmadienį savo priemones turėtų oficialiai paskelbti Europos Sąjunga (ES), agentūrai AFP ir kitoms žiniasklaidos priemonėms pareiškė šaltiniai ES.

Tai bus ginklų embargas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad Venesuela negalėtų įsigyti ginklų, tokių kaip vandens patrankos, ir sekimo įrangos, kuri galėtų būti naudojama represijoms. Pasak šaltinių ES, taip pat bus sukurtas Venesuelos fizinių ir juridinių asmenų, kuriems bus skirtos sankcijos, „juodasis sąrašas“, nors kol kas jis bus tuščias.

„Tai laipsniška ir lanksti priemonė, kuri gali būti keičiama“, – pareiškė vienas diplomatinis šaltinis.

Venesuelos ambasadorė ES Claudia Salerno (Klaudija Salerno) pareiškė, kad, nustatydama sankcijas, ES „nusilenkia ... imperijos vadovui“ – prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trumpui). Pasak jos, Venesuela save laiko „auka“.

„Venesuelos žmonės kitąmet spręs, ar jie nori toliau gyventi pagal šį modelį, ar nori pasirinkti kitą kelią, – pareiškė ji. – Tai turi būti sprendžiama balsuojant, o ne darant tarptautinį spaudimą.“