- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip pusė europiečių pageidauja, kad ES skirtų daugiau lėšų kovai su pandemijos padariniais. Svarbiausi gyventojų politiniai prioritetai – sveikata, ekonomikos gaivinimas ir klimato kaitos stabdymas, parodė Europos Parlamento užsakymu atlikta apklausa. Du trečdaliai norėtų didesnių ES galių kovoti su krize.
Kaip matyti iš Europos Parlamento užsakytos ir birželį atliktos apklausos, apie du trečdalius ES ir Lietuvos gyventojų (68 proc.) pageidauja didesnių ES galių kovoti su tokiomis krizėmis kaip koronaviruso pandemija. Tam pritaria absoliuti dauguma gyventojų 26 ES valstybėse iš 27 (Čekijoje taip mano tik 46 proc. apklaustųjų). Daugiausia taip manančiųjų yra Portugalijoje ir Liuksemburge (87 proc.), taip pat Kipre (85 proc.), Maltoje (84 proc.) ir Estijoje (81 proc.).
56 proc. piliečių mano, kad ES turi skirti daugiau lėšų kovai su koronaviruso pandemijos padariniais. Daugiausia gyventojų už tai pasisakė Graikijoje (79 proc.), Kipre (74 proc.), Ispanijoje ir Portugalijoje (71 proc.). Paklausti, kokioms sritims daugiau ES lėšų turėtų būti skiriama, 55 proc. svarbiausiu prioritetu nurodė visuomenės sveikatą, po to – ekonomikos gaivinimą ir naujas verslo galimybes (45 proc.), užimtumą ir socialinius reikalus (37 proc.) bei kovą su klimato kaita (36 proc.). Ekonomikos gaivinimą kaip svarbiausią prioritetą nurodė italai (58 proc.), kroatai (57 proc.), slovėnai (55 proc.) ir lietuviai (54 proc.). Kovą su klimato kaita svarbiausiu ES prioritetu laiko danai (45 proc.), suomiai (46 proc.) ir slovakai (63 proc.).
Piliečiai tikisi, kad ES pademonstruos didesnį solidarumą ir aktyviau prisidės prie ekonomikos gaivinimo, užtikrindama tam deramą biudžetą.
Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklaustųjų nėra patenkinti ES valstybių solidarumu kovojant su pandemija, o 39 proc. yra juo patenkinti, nurodoma Europos Parlamento biuro skelbiame pranešime. Daugiausia patenkintųjų yra Airijoje (64 proc.), Estijoje (63 proc.), Latvijoje ir Lietuvoje (po 56 proc.). Nuo balandžio patenkintųjų dalis išaugo, daugiausia – Portugalijoje ir Ispanijoje (po 10 proc. punktų). 76 proc. europiečių yra girdėję apie ES atsako į pandemijos padarinius priemones. 36 proc. respondentų – trimis proc. punktais daugiau nei balandį – žino, kokios tai priemonės (Lietuvoje žinančių yra 28 proc.). Iš žinančiųjų 49 proc. jas vertina teigiamai (Lietuvoje – net 64 proc.). Daugumoje šalių visuomenės pritarimas ES pasiūlytoms priemonėms išaugo.
„Piliečiai tikisi, kad ES pademonstruos didesnį solidarumą ir aktyviau prisidės prie ekonomikos gaivinimo, užtikrindama tam deramą biudžetą. Šiuo metu vykstant deryboms dėl daugiamečio biudžeto, Parlamentas palaiko piliečių siekį, kad ES būtų veiksmingesnė ir turėtų platesnių užmojų“, – komentuodamas apklausos rezultatus, pažymėjo Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis.
Beveik tiek pat respondentų kaip ir balandį (57 proc.) teigė nuo pandemijos pradžios patyrę asmeninių finansinių sunkumų. 28 proc. ES gyventojų nurodė netekę pajamų, 22 proc. – prieš laiką išnaudoję santaupas, o 21 proc. – visiškai arba iš dalies netekę darbo. Pajamų netekimą dažniausiai paminėjo vengrai ir ispanai (43 proc.), bulgarai ir graikai (41 proc.) bei italai (37 proc.). Lietuvoje 28 proc. apklaustųjų teigė prieš laiką išnaudoję santaupas, 27 proc. – netekę pajamų, o 26 proc. – visiškai arba iš dalies netekę darbo.
Gerokai keitėsi ir žmonių nuotaikos krizės atžvilgiu, pažymima Europos Parlamento biuro pranešime. 15-os ES valstybių gyventojai, apibūdindami savo emocinę būklę, pasirinko atsakymą „viltis“ (iš viso 41 proc.). Toks nusiteikimas užima antrą vietą po „netikrumo“, kurį nurodė 45 proc. respondentų (balandį tokių buvo 50 proc.). Apskritai mažėja neigiamų emocijų: „baimės“ (22 proc., 5 punktais mažiau), „nusivylimo“ (27 proc., 4 punktais mažiau), „bejėgiškumo“ (21 proc., 8 punktais mažiau).
Šią apklausą internetu (Maltoje ir Kipre – telefonu) birželio 11–29 d. atliko įmonė „Kantar“. Apklausoje dalyvavo 24 798 respondentai iš visų 27 ES valstybių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu2
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...
-
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme. ...