„Mes dar neįveikėme šios krizės ir dar neturime sprendimo“, – žurnalistams Grenlandijos sostinėje Nūke sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) ir pridūrė: „Dabar esame daug geresnėje padėtyje nei prieš keletą savaičių.“
Ministras pridūrė, kad „ant stalo nėra jokių grasinimų, nėra jokio prekybos karo su Europa“ ir kad visi sutiko, jog situacija turėtų būti sprendžiama „įprastu diplomatiniu būdu“.
Pernai sausį į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas vis tvirtina, kad Vašingtonas saugumo sumetimais turi kontroliuoti šią strateginę Arkties salą.
Praėjusį mėnesį jis atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją po to, kai siekdamas užtikrinti didesnę JAV įtaką su NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute) suderino „būsimo susitarimo pagrindus“.
Siekiant aptarti rūpestį Vašingtonui keliančius Arkties saugumo klausimus, buvo įkurta JAV, Danijos ir Grenlandijos darbo grupė, tačiau išsamesnė informacija apie tai nebuvo paviešinta.
Spaudos konferencijoje Nūke taip pat dalyvavusi Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt (Vivian Mocfelt) palankiai įvertino tai, kad šalys dabar veda „tiesioginį dialogą“, ir pridūrė, kad derybos vyksta pagarbiai.
„Tačiau mes dar nesame ten, kur norėtume būti“, – pabrėžė ji ir sakė, kad dar „per anksti sakyti, kur nuves derybos“.
Nors Danija ir Grenlandija yra sakiusios, kad joms taip pat rūpi D. Trumpo keliamos saugumo problemos, šalys tvirtina, kad suverenumas ir teritorinis vientisumas yra „raudona linija“ diskusijose.
Paklaustas, ar šios raudonos linijos paisoma derybose, Danijos užsienio reikalų ministras atsakė, kad „nesigilins į detales“ apie vykstančias diskusijas, bet pažymėjo, kad jis mano, jog ši raudona linija buvo „aiškiai nustatyta“ prieš pradedant derybas.
„Taigi aš tai vertinu kaip aiškų ženklą, kad turėtų būti įmanoma rasti sprendimą gerbiant šias raudonas linijas“, – pareiškė L. Lokke Rasmussenas ir pažymėjo, kad derybos prasidėjo su šia išankstine sąlyga.
(be temos)