- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienio vakarą mažiausiai 120 tūkst. kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje.
Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, demonstrantai susirinko prie parlamento sostinėje Tbilisyje į „Eitynes už Europą“.
Naujienų agentūros AFP skaičiavimu, akcijoje, tapusioje didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius, dalyvavo ne mažiau kaip 120 tūkst. žmonių.
Daugelis dalyvių laikė plakatus su užrašu „Mes esame Europa“, o renginio metu skambėjo ES himnas „Odė džiaugsmui“.
Eitynes organizavo pagrindinės Sakartvelo prodemokratinės grupės, pakvietusios žmones susirinkti Tbilisyje „pademonstruoti kartvelų atsidavimo šalies europinei ateičiai ir vakarietiškoms vertybėms“.
Šį kvietimą parėmė visos šalies opozicinės partijos.
„Europa yra istorinis kartvelų pasirinkimas ir siekis, dėl kurio aukojosi visos kartos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė demonstracijos organizatoriai.
Vienas iš organizatorių, teisių gynėjas Šota Digmelašvilis, perskaitė manifestą, kuriame skelbiama, kad ateinantį penktadienį įvyks dar vienas mitingas ir bus inicijuotas „naujas liaudies judėjimas“. Planuojama, kad šio judėjimo veikloje dalyvaus opozicinės partijos, bet dominuos pilietinės visuomenės aktyvistai.
„Suformuluosime savo reikalavimus vyriausybei, o jeigu ši jų neįvykdys, nesmurtinio pasipriešinimo banga nušluos visus tuos, kas stumia Sakartvelą nuo europinio kelio“, – sakė aktyvistas.
Anot jo, „liaudies rūstybė bus nukreipta prieš [valdančiosios partijos įkūrėją] oligarchą Bidziną Ivanišvilį“, daugelio laikomą tikruoju politikos formuotoju Sakartvele, nors jis ir neužima jokio oficialaus politinio posto.
„Europinė perspektyva“
Pasak vieno iš demonstrantų, 47 metų rašytojo Malchazo Charbedijos, „kiekvienas kartvelas turi prisiimti asmeninę atsakomybę, kad mūsų europinė viltis išsipildytų“.
„Šiandien išėjome į gatves, nes atėjo laikas pasikliauti tik savimi, o ne kuo nors kitu – tai mūsų asmeninės atsakomybės, pastangų, nepalaužiamos valios, atkaklumo laikas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Kita demonstrantė, 68 metų biologė Lili Nemsadzė, perspėjo: „Jei Sakartvelui bus atsisakyta suteikti kandidatės į ES statusą, tai reikš, kad liksime Rusijos įtakos zonoje“.
Ji pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas tai supras kaip žalią šviesą vėl įsiveržti į Sakartvelą“.
Tbilisio siekis įstoti į ES ir NATO, įtvirtintas kartvelų konstitucijoje, jau ilgą laiką Kremliui kelia nepasitenkinimą, o įtampos kulminacija 2008 metais tapo Maskvos karinė invazija į Sakartvelą.
Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies buvo nuspręstą rekomenduoti suteikti jai kandidatės statusą po to, kai Tbilisis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.
Komisija rekomendavo suteikti Tbilisiui „europinę perspektyvą“, o šios institucijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tai pavadino „dideliu žingsniu į priekį“ šalies kelyje į narystę Bendrijoje.
„Durys plačiai atvertos, – sakė ji. – Kuo greičiau įgyvendinsite [išankstines sąlygas], tuo greičiau bus pasiekta pažanga.“
Pirmadienį EK vadovė patikslino, kad Sakartvelas turi įgyvendinti daugiau reformų, kad galėtų įstoti į bloką.
„Deoligarchizacija“
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pareiškė apgailestaujanti, kad ši Kaukazo valstybė nesulaukė rekomendacijos dėl kandidatės statuso suteikimo kartu su Ukraina ir Moldova.
Ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis penktadienį pasveikino „istorinį sprendimą suteikti Sakartvelui „europinę perspektyvą“. Jis pažadėjo bendradarbiauti su Briuseliu, kad būtų „įgyvendinti visi reikalavimai ir šaliai būtų suteiktas kandidatės statusas“.
Tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja „Sakartvelo svajonės“ suformuotą vyriausybę dėl numanomo demokratijos principų nepaisymo, o ši kritika rimtai pakenkė Tbilisio santykiams su Briuseliu.
Pasak Europos Komisijos, tarp sąlygų, kurias Tbilisis turi įvykdyti, kad galėtų formaliai eiti narystės keliu – politinės poliarizacijos nutraukimas, pažanga žiniasklaidos laisvės, teismų ir rinkimų reformų srityse, taip pat „deoligarchizacija“.
Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES įvesti asmenines sankcijas turtingiausiam kartvelui B. Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ šalies politikoje ir ekonomikoje.
Pats B. Ivanišvilis tvirtina pasitraukęs iš politikos.
Ukraina, Sakartvelas ir Moldova yra pasirašiusios asociacijos susitarimus su ES, skirtus priartinti šalis prie Bendrijos politinių ir ekonominių standartų
Susitarimai taip pat apima laisvąją prekybą tarp šių šalių ir ES bei bevizes trumpalaikes keliones jų piliečiams į Šengeno erdvę.
Tačiau jie nesuteikia garantijų, kad šalys tikrai taps ES narėmis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija žada imtis atsako prieš ES dėl užblokuotų lėšų
Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. ...
-
J. Bidenas patvirtino Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimą
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrai...
-
Turkija pirmąkart per dvejus metus pasiuntė gręžybos laivą į Viduržemio jūros rytus
Turkija antradienį pasiuntė savo naujausią gręžybos laivą į pirmąją per beveik dvejus metus energijos išteklių telkinių paieškos misiją Viduržemio jūros rytinėje dalyje. ...
-
Dėl įtariamos kibernetinės atakos iš rikiuotės išvesta Suomijos parlamento svetainė1
Suomijos parlamento svetainė antradienį laikinai neveikė dėl įtariamos kibernetinės atakos. ...
-
Baltarusijos opozicija ragina Vakarus toliau spausti režimą
Ištremta Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja antradienį paragino Vakarus išlaikyti spaudimą Baltarusijos režimui, bet nepainioti jos tėvynės su Rusija dėl karo Ukrainoje. ...
-
ET ragina ištirti nehumanišką elgesį su pabėgėliais Latvijos ir Baltarusijos pasienyje5
Laiške, adresuotame Latvijos vidaus reikalų ministrui, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pareiškė esanti susirūpinusi dėl pranešimų apie žiaurų Latvijos pasieniečių elgesį su migrantais Baltarusijos pasi...
-
Lenkijos opozicijos lyderis kaltina valdančiąją partiją siekiu išstoti iš ES
Buvęs Europos Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas apkaltino konservatorių nacionalistinės partijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį siekiant, kad Lenkija pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES). ...
-
Tyrimas: karas Ukrainoje Vokietijos ekonomikai gali kainuoti 260 mlrd. eurų
Ukrainos karas ir jo padariniai Vokietijos ekonomikai iki 2030 m. gali kainuoti daugiau nei 260 mlrd. eurų (266 mlrd. JAV dolerių), rodo antradienį kelių institutų paskelbtas tyrimas. ...
-
Turkija siūlys atidaryti „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą
Turkijos valdžia po „grūdų koridoriaus“ siūlys atidaryti ir „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą per savo teritoriją, kad padėtų sureguliuoti krizę, kurią sukėlė dujų tiekimo iš Rusijos ribojimas. ...
-
Rusijos aviakompanijos pradeda ardyti lėktuvus atsarginėms dalims
Rusijos aviakompanijos, įskaitant didžiausią iš jų – valstybės kontroliuojamą „Aeroflot“, pradėjo ardyti lėktuvus, kad gautų atsarginių dalių, kurių dėl Vakarų sankcijų nebegali įsigyti užsienyje, skelbia agentūra &bd...