Rugpjūtį visas pasaulis paprastai ilsisi, bet būtent šis mėnuo žmonijos istorijoje išsiskyrė daugybe lemtingų įvykių, paveikusių istorijos raidą. Vienas jų – lygiai prieš 1600 metų į Romą įsiveržė barbarai.

Nežinau, ar žmonės po 2 tūkst. metų dar kalbės apie Rugsėjo 11-ąją, o to rugpjūčio įvykiai iki šiol veikia mūsų požiūrį į istoriją.

Pasaulis ėmė byrėti

410 m. rugpjūčio 24 d. į Romą įsiveržė vestgotai – Šiaurės Europos barbarų gentis, vadovaujama generolo Alariko. Tai buvo pirmas kartas per 800 metų, kai kažkam pavyko užimti Romą.

Šis įvykis nuaidėjo per visą Viduržemio jūros regioną. Betliejuje gyvenęs Katalikų bažnyčios tėvas šv. Jeronimas laiške draugui rašė, kad išgirdęs šią naujieną netgi pravirko.

"Mano balsas stringa gerklėje, diktuoju laišką raudodamas. Miestas, kuris užėmė visą pasaulį, pats buvo užimtas", – sakė jis.

Nors Alarikas buvo krikščionis, siaubiantis krikščionišką miestą, daugeliui atrodė, kad pagoniškos Romos sukurta pasaulio struktūra pradėjo byrėti.

Pabaigos pradžia

Romos imperija išgyveno dar kelis dešimtmečius, vėliau ją siaubė jau kitos armijos. Tačiau 410 m. rugpjūčio 24-oji buvo Romos didybės pabaigos pradžia.

Po kelių amžių miestas, savo klestėjimo laikais turėjęs daugiau nei milijoną gyventojų, virto beteisiu apgriuvusiu kaimu, kuriame teliko 30 tūkst. žmonių.

Pagonys tvirtino, kad krikščionys sužlugdė didžiausią žmonijos kūrinį, o patys krikščionys, kurie gyrėsi išsaugoję visus antikos civilizacijos laimėjimus, išgyveno pasitikėjimo krizę.

Nors tuometė krikščioniškoji Romos imperija buvo pasidalijusi į dvi dalis – Italijos šiauriniame Ravenos mieste buvo įsikūręs Vakarų imperatorius, o rytinę imperijos dalį iš Konstantinopolio valdė Rytų imperatorius, daugelis suprato, kad kažkas nepataisoma įvyko pačioje imperijos širdyje – legendinėje Romoje.

Padariniai – iki šiol

Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų istorikai ir archeologai, kurie domisi Romos imperijos žlugimu, spalį ir lapkritį susitiks Italijos sostinėje, kad pasidalytų savo naujais pirmojo Romos užkariavimo tyrimais.

Vienas konferencijos organizatorių yra Philippas Von Rummelis, dirbantis Vokietijos archeologijos centre Romoje.

Paklaustas, ar 410 m. rugpjūčio 24-ąją galima laikyti senovės pasaulio Rugsėjo 11-ąją, jis atsakė: "Tikriausiai netgi daugiau. Aš nežinau, ar žmonės po 2 tūkst. metų dar kalbės apie Rugsėjo 11-ąją, o to rugpjūčio įvykiai iki šiol veikia mūsų požiūrį į istoriją."

Nauji atradimai

Kas iš tikrųjų buvo vestgotai – barbarai iš Šiaurės, kurie be pasipriešinimo įžengė į Romą? P.Von Rummelis teigia, kad nauji tyrimai rodo visai kitokį vaizdą, negu tas, kurį buvo įprasta piešti dar prieš 50 metų.

"Šiandien mes žinome, kad vestgotų armiją sudarė įvairūs žmonės. Tai buvo tiesiog armija, turėjusi vykusį lyderį. Prie jos jungėsi žmonės iš pačios Romos imperijos. Jie nusiaubė daugybę miestų, bet kartais elgdavosi ir kitaip, stengėsi tapti romėnų partneriais. Kai Romos imperatorius atsisakydavo mokėti, jie pereidavo į kitą pusę ir apiplėšdavo vieną ar kitą miestą tik tam, kad pasakytų: "Turi mums sumokėti", – pasakojo P.Von Rummelis.

Armiją nugalėjo audra

Pirmojo Romos užkariavimo įkalčius iki šiol saugo šiaurinės miesto sienos, kurios du tūkstantmečius išliko beveik nepaliestos. Ten yra tarpas, kur stovėjo legendiniai vartai. Dabar prie pat jų, kitoje gatvės pusėje, stūkso šiuolaikinis prekybos centras.

Alariko armija užėmė vadinamąjį druskos kelią, jungusį miestą su Adrijos jūra. Kai vergai atvėrė miesto vartus, užkariautojai įsiveržė ir pradėjo grobti bei plėšikauti. Netvarka baigėsi po trijų dienų, kai Alarikas atsitraukė ir pasuko į pietus. Jis norėjo perplaukti jūrą ir pasiekti turtingą Romos provinciją Šiaurės Afrikoje, bet jam nebuvo lemta to padaryti. Audra sunaikino jo laivus ir pražudė daugelį karių, o pats karvedys netrukus mirė, kaip manoma, nuo karštligės.

Pasaulis neteko prasmės

Nemažai romėnų, ieškodami saugaus prieglobsčio, pabėgo į Šiaurės Afriką. Ten, pajūrio mieste Hipe, kuris dabar priklauso Alžyrui, vietos vyskupas, vėliau šventasis, Augustinas pasisėmė įkvėpimo ir parašė vieną fundamentaliausių savo veikalų "Dievo Miestas".

Šv. Augustinas, kaip ir šv. Jeronimas, jautėsi sutrikęs, kai išgirdo apie Romos žlugimą. Jeigu Romos nebėra, kokia tuomet pasaulio prasmė?

Naujausiųjų laikų svarbiausi rugpjūčio įvykiai

Pasauliniai karai

1914 m. rugpjūtį žmonės šoko Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos miestų gatvėse, džiaugdamiesi, kad jų šalys pradeda karą prieš Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Osmanų imperiją. Tik vėliau jie suvokė, kad šventė iki tol baisiausio konflikto žmonijos istorijoje pradžią. Jis pakeitė pasaulį visam likusiam šimtmečiui. Po laikinų paliaubų, trukusių du dešimtmečius, 1939 m. rugpjūtį vėl buvo pradėta mobilizuoti armija ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Jo pabaigoje, 1945 m. rugpjūtį, Jungtinės Valstijos numetė atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio.

Nuo Kuveito iki "Al Qaedos"

1990 m. rugpjūčio 2 d. Saddamas Husseinas įsiveržė į Kuveitą, prasidėjo Persijos įlankos karas.

2001 m. rugpjūčio 6 d. prezidentas George'as W.Bushas gavo pranešimą, kad "Al Qaeda" ketina surengti išpuolį Jungtinėse Valstijose. Tačiau tuo metu, kai teroristai atliko paskutinius paruošiamuosius darbus, JAV vadovas atostogavo Teksase ir retai kontaktavo su Centrinės žvalgybos valdybos vadovu George'u Tenetu, kuris dalį rugpjūčio irgi atostogavo. Todėl niekas iš šalies vadovų nesumojo, kas vyksta, pasirodžius pranešimui, kad džihadistas Zacarias Moussaoui mokosi pilotuoti lėktuvą "Boeing-747".

Komunistinio režimo pabaiga

Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas irgi pasigailėjo, kad išėjo atostogų 1991 m. rugpjūtį. Griežtosios linijos komunistai bandė surengti perversmą, bet nesėkmingai, ir komunistinis režimas žlugo. Apžvalgininkai iki šiol spėlioja, kaip šiandien atrodytų Rusija, jeigu reformatoriui M.Gorbačiovui būtų buvę leista taikiai pereiti nuo Komunistų partijos diktatūros prie drausmingos demokratijos ir Kinijos stiliaus kapitalizmo.