Anapilin išlydėtą apartheido nugalėtoją N. Mandelą prisimenant

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) sekmadienį į paskutinę kelionę buvo išlydėtas žmogus, kuris aukodamasis padarė pasaulį geresnį ir paliko pavyzdį ateities kartoms.

Tauta neteko tėvo

Nors daugelis žinojo, kad buvęs PAR prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas ir legendinis kovotojas už juodaodžių teises Nelsonas Mandela yra 95-erių, sunkiai serga ir negali atsigauti po plaučių uždegimo, praėjusios savaitės pabaigoje pasklidusi žinia apie jo mirtį sukėlė šoką ir nugramzdino į gilų sielvartą visą šalį.

Liūdną žinią šaliai ir pasauliui paskelbė susijaudinęs dabartinis PAR prezidentas Jacobas Zuma per tiesioginę televizijos transliaciją vėlų praėjusio ketvirtadienio vakarą.

"Mūsų mylimas Nelsonas Rolihlahla Mandela, mūsų demokratinės valstybės įkūrėjas, užgeso, – sakė J.Zuma, kuris kartu su N.Mandela kalėjo dėl savo kovos prieš baltųjų valdymą. – Mūsų tauta neteko savo didžiausio sūnaus. Mūsų žmonės neteko tėvo."

Savaitę truksiantys gedulo renginiai baigėsi sekmadienį N.Mandelos laidotuvėmis jo vaikystės kaime Kunu.

Antradienį didžiulės minios gedinčių PAR gyventojų susirinko futbolo stadione Johanesburge, kur drauge su daugybės šalių prezidentais, premjerais, kunigais, karalienėmis, šeichais ir ryškiausiomis šou verslo žvaigždėmis pagerbė pasaulį vienijančio simbolio atminimą.

Tarsi paklusdamas N.Mandelos susitaikymo žiniai, JAV prezidentas Barackas Obama lipdamas į stadiono tribūną sakyti kalbos paspaudė ranką Kubos prezidentui Raúliui Castro. Tai buvo precedento neturintis gestas šalims, tarp kurių jau daugiau kaip pusę amžiaus tvyro nesantarvė.

Gedi ir didžiuojasi

PAR gyventojai gedi, bet kartu ir didžiuojasi žmogumi, kuris visam pasauliui tapo ne tik kovos su neteisybe, bet ir tautinio susitaikymo simboliu. Antradienį daugelis jų pasiėmė laisvą dieną darbe, kad galėtų dalyvauti atsisveikinimo renginyje Johanesburgo stadione. Tūkstančiai žmonių lipo į nemokamus traukinius iš Johanesburgo centro – emocijų užvaldyti vyrai ir moterys, visokio amžiaus ir įvairių rasių. Daugumas iš tribūnų sklidusių dainų priminė apartheido laikų kovas.

"Man liūdna, bet kartu galvoju, kad jis nugyveno ilgą gyvenimą, nugyveno jį garbingai, ir atėjo laikas išeiti. Jis padarė viską, ką galėjo, buvo jau labai senas, juk žinote", – televizijai "Euronews" sakė vienas gedėtojas.

Kitas pridūrė: "Tai tikra tragedija, labai liūdna. Bet kartu tai laikas prisiminti ir įvertinti visa tai, ko jis pasiekė, ką jis padarė dėl mūsų. Aš nebūčiau laisvas, jeigu ne jis."

"Teroristas", virtęs ikona

Kadaise Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos laikytas teroristu už paramą smurtui prieš apartheido režimą, gyvenimo pabaigoje N.Mandela buvo pateikiamas kone kaip nepriekaištingas moralinis pavyzdys.

Nepaprasta N.Mandelos gyvenimo istorija, netradicinis bei savikritiškas humoro jausmas ir kartėlio buvusiems savo engėjams nelaikymas nulėmė šio charizmatiško lyderio patrauklumą visame pasaulyje.

Jis 27 metus praleido už grotų, kol 1990-aisiais buvo paleistas ir ėmė vadovauti Afrikos nacionaliniam kongresui (ANC) derybose su baltųjų mažumos valdytojais, kurios baigėsi pirmaisiais multirasiniais rinkimais 1994 m.

Pergalę rinkimuose šventęs N.Mandela vieną kadenciją dirbo prezidentu, o paskui ėmėsi naujo vaidmens – daug keliaujančio senyvo valstybės veikėjo ir kovotojo su AIDS, kol 2004-aisiais pasitraukė iš viešojo gyvenimo. 2005 m. nuo AIDS mirė jo sūnus Makgatho.

N.Mandela taip pat daug prisidėjo prie FIFA sprendimo surengti 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą PAR. Per šį turnyrą jis paskutinį kartą pasirodė viešai, bet šį įvykį aptemdė automobilio avarija, kurioje grįždama iš čempionato atidarymui skirto koncerto žuvo jo anūkė.

Kovojo visą gyvenimą

1918 m. liepą pietrytiniame Transkėjos regione gimęs N.Mandela savo karjerą pradėjo kaip teisininkas Johanesburge, tuo pat metu jis užsiėmė ir politine veikla.

1961 m. jis tapo tuo metu uždrausto ANC ginkluotojo sparno "Umkhonto we Sizwe" ("Šalies ietis") vyriausiuoju vadu, o 1962-aisiais baigė karinį pasirengimą Alžyre ir Etiopijoje.

Kai tais pačiais metais grįžęs į PAR ėmė veikti pogrindyje, jį sučiupo policija ir jis buvo nuteistas kalėti penkerius metus.

Tada jis buvo apkaltintas sabotažu ir 1964-aisiais per Rivonijos procesą nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Procesas buvo pavadintas pagal Johanesburgo priemiestį, kur buvo areštuota grupė ANC lyderių.

N.Mandela pasinaudojo teismo posėdžiu, kad pasakytų kalbą, kuri tapo judėjimo prieš apartheidą manifestu.

"Visą savo gyvenimą paskyriau šiai Afrikos žmonių kovai. Kovojau su baltųjų dominavimu ir kovojau su juodųjų dominavimu. Puoselėjau demokratinės ir laisvos visuomenės idealą. Tai idealas, už kurį esu pasirengęs mirti", – sakė jis.

Iš pradžių jis buvo nusiųstas į kalėjimą Robeno saloje, kur praleido 18 metų, kol 1982-aisiais buvo perkeltas į Pollsmoor kalėjimą Keiptaune, o vėliau – į Victoro Versterio kalėjimą netoli esančiame Perle.

Pradėjo naują erą

Kai N.Mandela 1990 m. vasario 11-ąją pagaliau buvo paleistas, iš kalėjimo išėjo iškėlęs kumštį, drauge su tuomete žmona Winnie.

Buvęs kalinys Nr. 46664 ėmėsi užduoties įtikinti paskutinį PAR baltąjį prezidentą Frederiką Willemą de Klerką, kad laikas baigti rasistinio baltųjų mažumos valdymo erą.

N.Mandela ir F.W.de Klerkas 1993 m. drauge gavo Nobelio taikos premiją už savo vaidmenį baigiant aparteidą.

F.W.de Klerkas vakar taip pat pareiškė pagarbą velioniui: "PAR neteko vieno savo įkūrėjų ir vieno didžiausių savo sūnų."

Po to, kai ANC laimėjo pirmuosius multirasinius rinkimus, N.Mandela stengėsi išsklaidyti baltųjų mažumos nuogąstavimus ir deklaravo ketinimus sukurti "vaivorykštės valstybę, gyvenančią taikoje su savimi ir pasauliu".

Kritikai sako, kad penkerius metus trukusį jo prezidentavimą temdė korupcija ir didelis nusikalstamumas. Bet N.Mandelą prezidento poste pakeitę Thabo Mbeki bei J.Zuma niekada nebebuvo taip gerbiami ir mylimi.

Vienas paskutinių jo įsikišimų užsienio politikos srityje buvo paskelbtas griežtas priekaištas George'ui W.Bushui JAV invazijos į Iraką išvakarėse 2003 m. Tada N.Mandela jį pavadino "prezidentu be įžvalgos, negalinčiu teisingai mąstyti, norinčiu nugramzdinti pasaulį į holokaustą".

Pavyzdys pasaulio lyderiams

G.W.Busho pirmtakas JAV prezidento poste Billas Clintonas apie N.Mandelą yra sakęs taip: "Kaskart, kai N.Mandela įeina į kambarį, visi jaučiamės truputį didesni, visi norime atsistoti, visi norime sveikinti, nes savo geriausią dieną norėtume būti juo."

Paskutinis PAR baltasis prezidentas F.W.de Klerkas pripažino, kad jo santykiai su N.Mandela dažnai buvo audringi, bet jie sugebėdavo išspręsti nesutarimus.

"Buvo garbė dirbti su buvusiu prezidentu N.Mandela atnešant demokratiją į PAR", – sako F.W.de Klerkas pareiškime, paskelbtame N.Mandelai mirus. – Nors mes buvome politiniai oponentai ir mūsų santykiai dažnai buvo audringi, mes visuomet kritiniais momentais galėdavome susivienyti ir išspręsti daugelį krizių, kurios iškildavo per derybų procesą."

Kalėjime virto šalies gydytoju

Artimas N.Mandelos draugas teisininkas George'as Bizas gynė jį apartheido laikais ir lankė Robeno salos kalėjime, kuris dėl griežtų sąlygų buvo pramintas PAR Alkatrazu.

"Kai atvykau į salą pirmą kartą, jis išėjo su aštuoniais prižiūrėtojais, – prisiminė G.Bizas. – Apkabinau jį, o jis ėmė klausinėti apie savo šeimą. Bet vieną akimirką jis staiga tarė man: "George'ai, aš sėdžiu kalėjime dar visai nedaug laiko, bet jau praradau savo manieras ir tapau gyvuliu. Pamiršau pristatyti tau savo karališkąją sargybą." Ir jis pristatė man kiekvieną prižiūrėtoją."

Kitas Nobelio taikos laureatas – PAR anglikonų arkivyskupas Desmondas Tutu – yra sakęs, kad būtent kalėjime praleisti metai pavertė N.Mandelą šalies gydytoju.

"Jis išėjo iš ten būdamas daug didesnė asmenybė negu žmogus, kuris ten įžengė... Žmogus, kuris jautė užuojautą, gilią užuojautą – netgi savo kankintojams. Jis išmoko suprasti žmogiškųjų būtybių trūkumus bei silpnybes ir kilniau vertinti kitus", – aiškino dvasininkas.

"Jis išjudino mus visus"

N.Mandelos gedi politikos pasaulio, verslo ir sporto atstovai, ir tai rodo, kaip ši asmenybė, iš savo įvairiapusės tėvynės sukūrusi "vaivorykštės valstybę", palietė širdis – kaip vienijanti jėga už teisingumą ir kilnius reikalus.

"Savo uždegančiu kilnumu ir nepalenkiama valia aukoti savo laisvę už kitų laisvę jis pakeitė PAR ir išjudino mus visus", – Baltuosiuose rūmuose praėjusią savaitę sakė pirmas juodaodis JAV prezidentas B.Obama savo kreipimesi per televiziją.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas gyrė velionį N.Mandelą kaip didį žmogų, kurio gyvenimas yra pavyzdys valstybių lyderiams.

"Jo visas gyvenimas buvo pavyzdys tiems, kurie galvoja apie savo šalį, žmonės, – sakė 82-ejų veikėjas. – Pasitraukė didis žmogus, kurį aš ir kiti gerbėme už jo atsidavimą laisvei ir revoliucijas, kurios būtinos tai laisvei."

M.Gorbačiovas vadino N.Mandelą savo draugu, kuris palaikė persitvarkymą – liberalių reformų politiką, M.Gorbačiovo vykdytą 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, prieš subyrant Sovietų Sąjungai.

Audringas asmeninis gyvenimas

Dvi jauniausios N.Mandelos dukterys apie tėvo mirtį sužinojo per Londone praėjusį ketvirtadienį vykusią biografinio filmo "Mandela: ilgas kelias į laisvę" premjerą. Jos paliko salę seansui įpusėjus.

Buvęs PAR prezidentas buvo vedęs tris kartus ir susilaukė šešių vaikų, bet jam mirus liko tik trys dukterys.

Pirmoji santuoka su Evelyn Ntoko Mase truko 13 metų ir iširo 1957-aisiais dėl jo nuolatinių išvykų ir svetimavimo, taip pat dėl revoliucinės agitacijos. E.N.Mase priklausė Jehovos liudytojams, o ši religinė organizacija reikalavo politinio neutraliteto.

Skyrybų su antrąja žmona Winnie popieriai buvo baigti tvarkyti 1996 m., o išėjęs į pensiją jis rado meilę su Graça Machel, Mozambiko velionio prezidento Samoros Machelio našle, kurią vedė 1998 m. – per savo 80-ąjį gimtadienį.

N.Mandelai mirus, be trijų jo dukterų, liko 18 vaikaičių, devyni provaikaičiai ir trys povaikaičiai. Iš santuokos su G.Machel jis turėjo keturis povaikius.

Nelikus N.Mandelos, šeimoje kyla nesutarimų dėl jo turto. Kai kurie jo vaikai ir vaikaičiai yra įsitraukę į teisinį ginčą su jo artimais draugais dėl įtariamų pažeidimų dviejose jo bendrovėse.


Šaknys veda į Lietuvą

Buvusio PAR prezidento N.Mandelos globėjo šaknys veda į Musninkų miestelį Rytų Lietuvoje. Šiame prie Širvintų įsikūrusiame miestelyje yra gyvenusi žydų Sidelskių šeima. Lazaris Sidelskis buvo pirmasis PAR baltaodis teisininkas, kuris priėmė į darbą N.Mandelą.

Musninkų miestelio gyventoja Filomena Vaicekauskienė prisimena, kad Dovas Sidelskis jai rašytuose laiškuose didžiavosi savo tėvo poelgiu.

"D.Sidelskis didžiavosi, kad jo tėvas – pirmasis Afrikoje teisininkas, kuris priėmė į darbą N.Mandelą, juodaodį. Žinau, kuriame name gyvena Sidelskių giminės", – naujienų agentūrai BNS vakar sakė F.Vaicekauskienė. Buvusi mokytoja iki šiol saugo susirašinėjimo laiškus.

L.Sidelskis mirė 2002-aisiais, sulaukęs 90 metų. Jo nekrologe britų laikraštyje "The Guardian" rašoma, kad į PAR iš Lietuvos išvyko jo tėvai. Tarpukariu Musninkuose gyveno daugiau nei 300 žydų, bet po holokausto jų nebeliko.

Garsios N.Mandelos citatos

Šviesi galva ir šviesi širdis visuomet sudaro grėsmingą kombinaciją. O jeigu dar prie to pridėtumėte liežuvį arba pieštuką – išeitų kas nors itin grėsmingo.

Nė karto nepargriūti – ne pats didžiausias pasiekimas gyvenime. Svarbiausia – kiekvieną kartą atsikelti.

Jeigu turite svajonę, niekas nesutrukdys jums jos įgyvendinti, kol nepasiduosite.

Ne taip jau sunku pakeisti visuomenę – sunku pakeisti save.

Niekas negimsta jausdamas neapykantą kitam žmogui dėl odos spalvos, kilmės arba religijos. Žmonės mokosi nekęsti, ir jeigu jie gali išmokti nekęsti, reikia mokyti juos meilės, nes meilė gerokai artimesnė žmogaus širdžiai.

Kariauti ir griauti – labai lengva. Tikrieji didvyriai – tie, kas kuria taiką ir pradeda statyti.

Kartą apie mane pasakė: "Gimęs jis gavo vardą Rolihlahla – "purtantis medžius", o paskui jis tapo Nelsonu Mandela ir supurtė visą pasaulį." Man nepatinka, kai iš manęs daro pusdievį. Aš noriu, kad žmonės žinotų mane kaip Mandelą – žmogų, turintį silpnybių.

Mažai žinomi biografijos faktai

N.Mandela mėgo boksą ir ilgų distancijų bėgimą. Net kalėjime, kur praleido daugiau nei ketvirtadalį savo gyvenimo, jis treniravosi kiekvieną rytą. O N.Mandelos name-muziejuje Johanesburge galima pamatyti pasaulio čempiono diržą, kurį jam įteikė amerikietis boksininkas Sugaras Ray Leonardas.

Nelsonas nėra tikras buvusio PAR prezidento vardas. Jis gavo jį tik būdamas devynerių iš pradinės mokyklos mokytojo gimtajame kaime Kunu. Ten gyvavo tradicija duoti vaikams angliškus vardus. O tikrasis N.Mandelos vardas yra Rolihlahla, kuris viena iš vienuolikos oficialių PAR kalbų reiškia "purtantis medžius" arba "maištininkas".

Iki 2008 m. N.Mandela figūravo JAV sudarytame juodajame įtariamų teroristų sąraše. Iki tol lankytis JAV jis galėjo tik su asmeniniu valstybės sekretoriaus leidimu, nes praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas įtraukė ANC į teroristų organizacijų sąrašą.

Kai pasitraukė į pogrindį, dėl gebėjimo išsisukti nuo saugumo agentų N.Mandela pelnė Juodojo Progailio pravardę – pagal nuotykių romano apie britų šnipą Prancūzijoje "Raudonžiedis Progailis" personažą. Jis keliaudavo po šalį apsimesdamas tai vairuotoju, tai sodininku, tai virėju, tačiau galiausiai vis tiek buvo demaskuotas ir suimtas.

N.Mandela turėjo savo teisinę įmonę, bet jam prireikė dešimtmečių teisininko laipsniui įgyti. Nuo 1939 m. jis tai pradėdavo, tai mesdavo mokslus ir tik po pusės amžiaus, 1989-aisiais, gavo teisininko laipsnį – ir tai kalėjime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aras Valiulis

Aras Valiulis portretas
teiskit,smerkit,ka norit darykit,bet pragyvenimo lygis,aisku, ,,baltiesiems,, buvo pats geriausias tuometiniame PAR.Netikite,- ieskokite saltiniu.Siaip,N.Mandela-tinkamas simbolis.Pagarba mirusiajam,uzuojauta gyviesiems
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių