Vis dėlto mūšio lauke Rusijos puolimas rodo požymius, kad jo tempas mažėja.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo invazijos pradžios, Rusijos gynybos ministerijos pranešimai apie tariamai užimtus Ukrainos miestus ir kaimus tapo retesni.
Kai kuriose vietovėse Ukrainos pajėgoms pavyko įsitvirtinti.
Balandį ir gegužę Rusijos kariuomenė Ukrainoje prarado daugiau teritorijos nei užėmė, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Nors šie teritoriniai laimėjimai yra per maži, kad pakeistų situaciją fronto linijoje, jie iliustruoja didėjančius sunkumus, su kuriais susiduria Rusijos kariuomenė.
„Rusijos kariuomenės veržimasis vyksta itin lėtai“, – AFP sakė Rusijos karinis ekspertas Aleksandras Chramčichinas.
Nors Rusijos kariuomenė yra didesnė ir geriau aprūpinta nei Ukrainos pajėgos, dronų naudojimas sukūrė „mirties zoną“ abiejose fronto linijos pusėse.
Pasak A. Chramčichino, kol Ukrainos kariuomenės ištekliai nėra „visiškai išsekę“, sunku tikėtis Rusijos puolimo pagreitėjimo.
Tuo tarpu Ukrainos pajėgos „iš esmės sustabdė“ Rusijos pavasario ir vasaros puolimą, anksčiau šį mėnesį pranešė ISW.
„Visa Ukraina“
Negalėdama pradėti didelio masto puolamųjų operacijų fronte, Rusija ėmėsi infiltravimo taktikos: siunčia nedideles karių grupes už priešo linijų, kad šios užimtų svarbias pozicijas, kol atvyks pastiprinimas.
Ši taktika buvo šiek tiek sėkminga, ypač pernai metų pabaigoje užimant Ukrainos logistikos centrą Pokrovską, nors rezultatų pasiekimas gali užtrukti ilgai.
Užuot vykdžiusi plataus masto puolimą visoje fronto linijoje, Rusija sutelkė savo karines pastangas į Ukrainos tvirtovės – buvusio pramoninio miesto Donecko srityje, Kostiantynivkos – užėmimą.
Taip pat atrodo, kad Rusija sumažino savo karo tikslus.
Po to, kai praėjusių metų birželį pareiškė, kad „visa Ukraina“ priklauso Rusijai, ir pagrasino užimti regiono sostinę Sumus, prezidentas Vladimiras Putinas vėliau teigė, kad jo kariuomenė siekia tik užgrobti Donbasą – rytinius Donecko ir Luhansko regionus.
Rusija okupuoja apie penktadalį kaimyninės šalies teritorijos: 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį, didžiąją dalį Donecko ir Luhansko regionų bei dideles pietinių Zaporižios ir Chersono sričių dalis.
Ji skelbia visus penkis regionus savais, surengusi skubiai organizuotus referendumus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko neteisėtais.
Mirtiniausias karo etapas
Ukraina, išnaudodama Rusijos problemas, taip pat susiduria su kliūtimis.
Ji gerokai sumažino savo karo tikslus ir nebesiekia grįžti prie pokario sienų ar net 2022 metų ribų, o nori įšaldyti kovas palei dabartinę fronto liniją.
Dėl ilgalaikių problemų su mobilizacija Ukrainos kariuomenė nebeturi išteklių didelio masto puolimams vykdyti.
Šiuo metu pagrindinis jos tikslas yra „privesti Rusiją prie derybų“, AFP sakė Ukrainos analitikas Mykola Belieskovas.
„Tikrai galima pasakyti, kad situacija mums nustojo blogėti“, – teigė jis.
Susidūrusios su aklaviete mūšio lauke, abi pusės suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius.
Po to, kai praėjusią žiemą nuniokojo Ukrainos energetikos tinklą, Rusija pažadėjo pradėti sistemingas atakas prieš Ukrainą, sumušdama dronų ir raketų, paleistų į kaimyninę šalį, rekordus.
Tuo tarpu Ukraina beveik kas savaitę smogia Rusijos naftos sektoriui ir, pasak analitikų, suintensyvino dronų atakas prieš Rusijos pajėgų naudojamus tiekimo kelius okupuotose teritorijose.
Kadangi smūgiai dabar peržengia kovos veiksmų ribas, kenčia civiliai gyventojai.
Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pranešė, kad karas šiandien yra mirtinesnis nei „bet kuriuo kitu metu“ nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją.
