Egipto sostinė Kairas – perpildytas. Ką daryti? Šalies prezidentas Abdel Fattahas el-Sisis siūlo sostinę perkelti. Kur? Į naują miestą. Ar tai įmanoma? Kai kas sako, kad tai utopija. Kiti rodo pirštu į ką tik atidarytą naująjį Sueco kanalą. Šį grandiozinį projektą egiptiečiai įgyvendino. Ir tai padarė per rekordiškai trumpą laiką.

Afrikos skruzdėlynas

Nilo deltos pakraštyje įsikūręs Kairas – vienas didžiausių Šiaurės Afrikos regiono miestų. Kiek tiksliai gyvena žmonių šiame megapolyje – sunku pasakyti. Niekas tokios statistikos neturi.

Oficialiai deklaruojama, kad pačiame mieste gyvena 7,7 mln. gyventojų. Su priemiesčiais, plytinčiais toli už miesto centro, – apie 25 mln. Nors, ko gero, žmonių ten dar daugiau.

Kaire gyvenančių gyventojų skaičius prilygsta didžiausioms pasaulio aglomeracijoms – t.y. ištisinėms susiliejusių miestų grupėms): Japonijos sostinės Tokijo (33,8 mln.), Pietų Korėjos sostinės Seulo (23,9 mln.), Meksikos Meksiko (22,9 mln.), Indijos Naujojo Delio (22,4 mln.) ir Mumbajaus (22,3 mln.) bei Jungtinių Valstijų Niujorko (21,9 mln.) ir Brazilijos San Paulo (21 mln.).

Gyventojų tankumas Kaire – 14,9 tūkst. žmonių viename kv. km. Palyginkime: Vilniuje – vos 1,3 tūkst. žmonių (viename kv. km), Kaune – 1,9 tūkst., o visoje Lietuvoje – 45,3 žmonės.

Apskritai, Nilas, jo slėnis ir delta – viena tankiausiai gyvenamų vietų visoje panetoje. Ir tai pagrindinė Egipto gyvenamoji erdvė. Čia gyvena didžioji dalis Egipto gyventojų – maždaug 80 mln. iš visų 85 mln.

Naujoji sostinė

Didžioji dalis Egipto teritorijos – bekraštės dykumos. Nepaisant to, jau ir anksčiau būta planų sumažinti Nilo slėnyje bei deltoje gyvenančių žmonių skaičių perkeliant juos į naujai statomus miestus dykumose. Tiesa, šie planai tada žlugo, mat žmonės nesutiko kraustytis iš savo gimtųjų vietų.

Vis dėlto buvęs Egipto armijos vadas, o dabar šalies prezidentas A.F.el-Sisis pažadėjo, kad jo vyriausybė rimtai spręs miestų, ypač sostinės Kairo, perpildymo problemą.

Viena išeičių – perkelti Egipto administraciją į kitą miestą. Tik neaišku, kur įkurti naują miestą, naują sostinę? Nilo slėnis ir delta juk perpildyti.

Kelias į būsimąją Egipto sostinę, pavadintą Naujasis Kairas, veda per dykumą. Smėlio jūra supa Nilo upę ir jos slėnį – Egipto civilizacijos lopšį – iš visų pusių.

Gyventi dykumoje, jeigu joje nėra kokios nors oazės, kur būtų vandens šaltinis, atrodo neįprasta. Nebent esi beduinas, gyvenantis palapinėje, kurioje yra viskas, ko tau gyvenime reikia. Nepaisant to, dykumoje jau kyla bokštiniai kranai, zuja sunkvežimiai ir visur šmirinėja statybininkai. Statybos įsibėgėjo.

Sabagho vardu prisistatęs 60 metų Egipto Infrastruktūros ir statybų ministerijos pareigūnas parodė į žemėlapį, kuriame pavaizduotas Naujasis Kairas.

Pasak šio valdininko, miestą su senuoju Kairu sujungs autostrada, kuri bus net keturių eismo juostų. Nors toks kelias – toli gražu ne vienintelis užmojis, kurį ketina įgyvendinti šiame mieste Egipto valdžia.

Vos septyneri metai – tiek laiko Egipto vyriausybė davė architektams, inžinieriams ir statybininkams. Per šį laiką jiems reikia pastatyti 5 mln. gyventojų talpinantį miestą, kuriame bus dešimtys ligoninių, švietimo įstaigų, maldos namų ir netgi Disneilendą primenantis pramogų parkas.

Ką jau kalbėti apie prabangų šalies administracijos kvartalą. Jis negali būti prastas.

Tiesa, Naujasis Kairas nėra naujas projektas – jis pradėtas plėtoti 2000 m. Mieste jau gyvena keli tūkstančiai žmonių. Tačiau tik dabar imtasi rimtų darbų, kad miestas taptų naująja sostine.

Ambicingas planas

Egipto vyriausybė Naująjį Kairą vadina globaliu megapoliu. Tikimasi, kad į įvairius projektus mieste investuos tiek turtingos Persijos įlankos šalys, pavyzdžiui, Saudo Arabija, tiek ir tokios pasaulio ekonomikos galiūnės kaip Kinija, kuri ir šiaip nemažai investuoja visoje Afrikoje.

Kitaip tariant, milijardus JAV dolerių atsieisiančios naujojo miesto statybos, kaip tikimasi, nebus finansuojamos tik iš Egipto biudžeto.

A.F.el-Sisio administracija norėtų, kad miestas būtų panašus į Jungtinių Arabų Emyratų didmiestį Dubajų – jį puoštų modernūs žymiausių pasaulio architektų suprojektuoti dangoraižiai, žmonės gyventų privačiuose energiją tausojančiuose mažaaukščiuose pastatuose...

Naujasis Kairas, pasak planų, turėtų užimti maždaug 700 kv. km teritoriją. Taigi, plotu jis būtų kiek didesnis už Lenkijos sostinę Varšuvą, kurios plotas – 517 kv. km, bet kiek mažesnis už Vokietijos sostinę ir didžiausią miestą Berlyną, kurio plotas – apie 900 kv. km.

Tiesa, Naujojo Kairo oro uostas būtų didesnis nei Londono Hitrou – vienas didžiausių oro uostų Europoje.

Naujoji Egipto sostinė būtų didžiausias naujai sukurtas šalies administracinis centras pasaulyje.

Naujasis Kairas, jeigu projektas pavyks, aplenktų tokius naujai įkurtus miestus kaip Pakistano administracinė sostinė Islamabadas, kuriame gyvena 1,8 mln. gyventojų, Brazilijos sostinė Brazilija (2,8 mln.) bei Australijos sostinė Kanbera (380 tūkst.). Kitaip tariant, Egipto sostinėje gyventojų būtų tiek, kiek kartu sudėjus minėtų miestų piliečius.

Seną pakeis nauju

Dabartinė Egipto sostinė Kairas, kurį, atrodo, reikėtų vadinti senuoju Kairu, ne tik dūsta nuo transporto ir pramonės teršalų.

Jis skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Tai matyti plika akimi – kai kurių pastatų fasadai nuo teršalų yra papilkėję ar net pajuodavę.

Gatvės perpildytos automobilių. Jų garso signalai sukuria tokią kakofoniją, jog paskausta ausis. Žiemos mėnesiais miestą apgaubia tirštas rūkas. Tik tai ne rūkas, o smogas. Nenuostabu, kad nemažai miesto gyventojų serga įvairiomis ligomis, kurias sukelia viršijamos taršos normos mieste.

Gyventojų skaičius Kaire auga kaip ant mielių. XX a. 6 deš. mieste gyveno apie 3,5 mln. žmonių. Dabar – daugiau kaip 20 mln. Iš jų net 11 mln. gyvena nelegaliai pastatytuose statiniuose, kurie kelia pavojų saugumui.

Net pagrindinėse miesto kapinėse, esančiose pačiame Kairo centre, kai kurie žmonės yra įsirengę nelegalias pastoges.

Sabaghas, anksčiau minėtas Egipto infrastruktūros ir statybų ministerijos pareigūnas, pripažino: "Per daug žmonių... Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau problemų. Remiantis statistika, per kitus dešimtmečius Kaire gyvenančių asmenų skaičius išaugs iki 40 mln. Štai kodėl reikia dalį gyventojų, ypač Egipto administraciją, iškelti iš Kairo. Naujojoje mūsų sostinėje galės gyventi iki 5 mln. žmonių. Ten persikels visos ambasados, visos vyriausybinės organizacijos, mokslo įstaigos. Taip išvaduosime senąjį Kairą."

Faraonas Sisis

Tiesa, kritikai mano, kad kol kas Naujojo Kairo projektas kelia daug abejonių.

Pirma, finansinė našta, kuri teks Egipto biudžetui. Ar šalis pajėgi skirti milijardus JAV dolerių šiems megaprojektams, nors tuo pat metu nemaža dalis egiptiečių skursta?

Antra, kaip perkelti tiek daug žmonių į visai naują miestą? Daugelis Kairo gyventojų visai nenori keltis kažkur kitur. Ir jie neturi lėšų naujiems būstams įsigyti.

Trečia, milijonai žmonių turi kuo nors užsiimti naujame mieste. Tad reikia nuo nulio sukurti miesto ekonomiką – steigti pramonę, sukurti paslaugų sektorių ir t.t. Visa tai, smarkiai padidins miesto kainą.

Vis dėlto Egipto lyderis A.F.el-Sisis, populiariai dar vadinamas Egipto faraonu, demonstruoja, kad jis – visagalis, kaip ir jo istoriniai pirmtakai, statę įspūdingus architektūros šedevrus Egipte.

Ką tik jis pompastiškai atvėrė naujojo Sueco kanalo, kuris leis padidinti senojo pralaidumą, vartus. Šis grandiozinis projektas buvo įgyvendintas per rekordiškai trumpą laiką – kiek daugiau nei metus. Nors ekspertai dar prieš naujojo kanalo statybą įspėjo, jog sudėtinga pasakyti, ar (ir kada) tas kanalas atsipirks, A.F.el-Sisis, regis, neketina sėdėti sudėjęs rankų. Jis ir toliau kuria įvairius megasumanymus, kuriuos ruošiasi paversti tikrove.

Kodėl jis tai daro? Kai kurie ekspertai mano, jog šie projektai leidžia vyriausybei nukreipti visuomenės dėmesį nuo realių socialinių ir ekonominių Egipto problemų, tokių kaip skurdas ar socialinė nelygybė.

Jeigu vyriausybė geba įvykdyti tokius didžiulius projektus, daugeliui tai simbolizuoja jos galią, nepaisant to, kad realybėje Egiptas – tai viso labo milžinas ant molinių kojų.

Kitas dalykas – vidaus priešpriešos Egipte. Kariškiai, valdantys Egiptą nuo pat XX a. 6 deš., norėtų, kad jokios revoliucijos šalyje daugiau nepasikartotų. Nors Sinajuje siautėja džihadistai, skelbiantys apie kalifato įkūrimą pusiasalyje, tai ne vienintelė problema.

Nuo valdžios jėga nušalinta Musulmonų brolija taip pat gali radikalizuotis bei bandyti keršyti už susidorojimą su jos lyderiu Mohamedu Morsiu bei jo šalininkais...

Šiuo atveju, norint, kad oponentai nesustiprėtų arba, kitaip tariant, neįgytų palaikymo eilinių egiptiečių gretose, vyriausybei taip pat reikia įrodyti savo galią. Ir ne tik karinę (dėl to abejonių nekyla, mat Egiptas – viena karine prasme stipriausių Vidurio Rytų regiono šalių), bet ir ekonominę. Ir tam taip pat pasitarnauja šie megaprojektai, nors jų ekonominis efektyvumas galbūt ir menkas.