Kova dėl valdžios nuvylė dramatiškas permainas patyrusių buvusių sovietinių respublikų visuomenes

Po “spalvotųjų” revoliucijų Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje dalis buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos vėl pradėjo dažytis pilka spalva. Dar prieš kelis mėnesius diktatoriai drebėjo vien nuo minties, kad juos ištiks gruzino Eduardo Ševardnadzės, ukrainiečio Leonido Kučmos, kirgizo Askaro Akajevo likimas. Bet dabar suglumusių amerikiečių ir europiečių akyse “demokratijos banga” Rytuose baigia išsikvėpti, konstatuoja Prancūzijos laikraštis “Le Figaro”.

Lūkuriavimo taktika

Prancūzijos laikraštis nurodo, kad Vakarai priversti blaiviai reaguoti į “demokratijos bangos” atoslūgį buvusiose sovietinėse respublikose. “Įklimpę Irake, sugluminti priverstinio pasitraukimo iš Uzbekistano, kur jie 2001 metais gavo karinę bazę, JAV politikai “revoliucijų eksporto” projektą, atrodo, linkę kuriam laikui padėti į stalčių.

Nenorinti nervinti Rusijos Europos Sąjunga irgi neskuba formuoti savo “kaimynystės politikos” buvusioje SSRS teritorijoje. Atėjo laikas lūkuriavimo taktikai”, - nurodo “Le Figaro”.

Vakarus itin jaudina tai, kad dramatiškai krinta “spalvotųjų” revoliucijų lyderių turėtas populiarumas. Tai labai akivaizdžiai matyti Ukrainoje.

Katastrofiškas nusivylimas

Nesiliaujant rietenoms valdžioje, Ukrainos gyventojai ja smarkiai nusivylė ir todėl sumažėjo žymiausių “oranžinės revoliucijos” politikų populiarumas, sako Ukrainos sociologai, remdamiesi naujausiais apklausų duomenimis.

“Padėtis pasikeitė į visiškai priešingą pusę. Tai blogiau, nei buvo Kučmos laikais. Tai žiauraus nusivylimo tais tikriausiai pernelyg dideliais lūkesčiais, kurių buvo po “oranžinės revoliucijos”, padarinys”, - agentūrai “Reuters” sakė sociologė Irina Bekeškina, pristatydama fondo “Demokratinės iniciatyvos” surengtos apklausos rezultatus.

Vakarų analitikai su nerimu stebi Ukrainos ekonomikos sąstingį. O tai tapo skaudžiu smūgiu paprastiems ukrainiečiams, entuziastingai parėmusiems “oranžinę revoliuciją”.

Apklausų duomenimis, gyventojai mano, kad dėl jų gyvenimo pablogėjimo pirmiausiai kaltas prezidentas Viktoras Juščenka (35 proc.), oligarchai iš naujosios valdžios (34 proc.) ir buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko (31 proc.).

Sociologų duomenimis, itin smarkiai sumažėjo pasitikėjimas V.Juščenka - juo nepasitikinčiųjų apklaustųjų yra 8 proc. daugiau negu pasitikinčiųjų. Tuo tarpu šių metų kovą pasitikinčiųjų buvo 43 procentais daugiau negu nepasitikinčiųjų.

Pasak I.Bekeškinos, dėl “oranžinės revoliucijos” vadovų tarpusavio nesutarimų taip pat smarkiai sumažėjo jų vadovaujamų politinių jėgų populiarumas, o tai sudaro galimybę sėkmingai veikti “trečiajai jėgai”.

Reikia tinkamos vyriausybės

Statistika liudija, kad per aštuonis mėnesius, praėjusius po “oranžinės revoliucijos”, ekonominė situacija Ukrainoje atsidūrė prie katastrofos ribos. Ūkio augimas sumažėjo kelis kartus, investicijų iš užsienio srautas visiškai sustojo.

Verslo pasaulį ypač išgąsdino kai kurių įmonių atėmimas iš buvusių prezidento L.Kučmos šalininkų ir perdavimas kitiems magnatams, lojaliems dabartinei valdžiai.

Tai labai pakirto V.Juščenkos pozicijas. Prezidentui neliko nieko kito, kaip atsisveikinti su J.Tymošenko vyriausybe.

Todėl, kaip pažymi britų laikraštis “Financial Times”, “verslininkai ir ekonomistai su palengvėjimu atsiduso, kai neliko revoliucijos fakelais mosuojančios J.Tymošenko ir jos vyriausybės”.

“Šiandien Ukrainai reikia kompetentingos vyriausybės, kuri vykdytų protingą ekonominę politiką. Neseniai paskirtas premjeru Jurijus Jechanurovas yra idealus politikas, galintis įvykdyti šią sunkią užduotį. Jo reputacija - nesutepta, jis beveik neturi priešininkų, žinomas kaip efektyvus administratorius. Todėl yra galimybių, kad “oranžinė revoliucija”, prasidėjusi pernai, dar gali baigtis sėkmingai”, - pažymi “Financial Times”.

Tarptautinė reitingų agentūra “Titch Ratings” irgi mano, kad dar ne viskas prarasta. “Naujoji J.Jechanurovo vyriausybė, kurioje pagrindines pozicijas užima proprezidentinės partijos “Mūsų Ukraina” ir apolitiški technokratai, gali padidinti šansus, kad artimiausioje ateityje politinis stabilumas šalyje padidės”, - tvirtina autoritetinga agentūra.

Ant skilimo ribos

Sudėtinga situacija išlieka ir Gruzijoje, kur prezidentas Michailas Saakašvilis po premjero Zurabo Žvanijos mirties tik didelėmis pastangomis saugo revoliucionierių komandą nuo galimo skilimo.

Kirgizijoje, kurioje įvyko “tulpių revoliucija”, politinė situacija tebėra paini, kaip ir šios šalies orientacija apskritai. A.Akajevą nuvertę politikai iš pradžių deklaravo ištikimybę Vakarų demokratinėms vertybėms, tačiau po kurio laiko savo partneriais pasirinko Maskvą ir Pekiną.

Tokie viražai nuvylė Vakarų politikus, kurie, kaip atrodo, jau taip entuziastingai nepasisako už tai, kad kitose buvusiose sovietinėse respublikose nugalėtų “spalvotosios” revoliucijos. “Mes nesame už revoliucijas bet kokia kaina”, - “Le Figaro” korespondentui teigė atsakingas JAV administracijos pareigūnas Briusas Džeksonas.

Šis pareigūnas sakė, kad Vašingtone būgštaujama, jog neretai opozicinių judėjimų lyderiai, atsidūrę valdžioje, kompromituoja demokratines revoliucijas ir jų idealus.

Kai kada pozicijos pasikeitimą nulemia vien pragmatiški interesai. Vakarams nepatinka autoritariniai režimai Azerbaidžane ir Kazachstane, bet Jungtinėms Valstijoms ir Vakarų Europai rūpi tų buvusių sovietinių respublikų gelmėse glūdanti nafta. Revoliucijos neabejotinai sutrikdytų jos gavybą.