Dauguma Afganistano gyventojų gali ignoruoti kitą savaitę vyksiančius prezidento rinkimus. Dalis jų įbauginti talibų, kiti tiesiog nebetiki rytojumi.

Jaunimas nenori likti

Nors dabartinis karas Afganistane tęsiasi jau aštuonerius metus, Abdulas Ahadas iki šiol niekad negalvojo palikti gimtosios šalies. Tačiau tokios mintys jo nepalieka nuo 2007 m. Būtent tada vairuotoju dirbusio vyro gyvenimas tapo nepakeliama našta.

Anksčiau visu etatu dirbęs A.Ahadas dabar samdomas kartą per savaitę – vienam reisui per talibų ("studentų" – arab.) valdomą teritoriją. Per pastaruosius aštuonis mėnesius, jo paties žodžiais, jis kelis kartus vos išvengė mirties. Kartą šalia jo susisprogdino mirtininkas, jis kelis kartus buvo patekęs į apšaudymą. Rizikuoti už menką atlygį savo gyvenimu jis nebenori.

26 metų vyras ryžtingai pasakė "gana", ir susisiekė su kontrabandininkais, kurie pažadėjo nugabenti jį ir jo šeimą į Europą. Taip, pasak A.Ahado, elgiasi dauguma jaunų vyrų, kuriems įgriso nesibaigiantis karas ir gyvenimas be jokių prošvaisčių. Perspektyvos likus Afganistane, jų nuomone, tikrai nėra.

Nepaisant visų naujojo JAV prezidento Baracko Obamos pastangų, padėtis iš tiesų toli gražu nesistabilizuoja, kaip tik priešingai. Smurto lygis ypač išaugo per pastaruosius metus, tad nenuostabu, jog padaugėjo afganistaniečių, prašančių suteikti prieglobstį Europos šalyse.

Tik nelegaliu būdu

Iš esmės vienintelis kelias pabėgti iš Afganistano – nelegalus. Užsienio šalių ambasados, nenorėdamos, kad didėtų pabėgėlių srautas, dažniausiai neišduoda vizų jų prašantiems paprastiems Afganistano gyventojams, tad tenka kreiptis į kontrabandininkus. Šių verslas ypač suklestėjo pastaruoju metu. Kaip teigė vienas kontrabandininkas, jis net turėjo atsisakyti kelių užsakymų, o to anksčiau niekada nebuvo. "Aš tiesiog nepajėgčiau visko aprėpti", – "The New York Times" korespondentui atviravo jis.

Išvykimo kaina svyruoja nuo aplinkybių. Dažniausiai pasirenkamas maršrutas – per Iraną, Turkiją į Graikiją, vienam asmeniui atsieina 16 tūkst. JAV dolerių (apie 38,5 tūkst. litų). Jeigu nenori vargti keliaudamas per dykumą ir kalnus, šaldamas naktį ir kankinamas karščio dieną, yra kitas variantas. Už 25 tūkst. JAV dolerių (apie 60 tūkst. litų) kontrabandininkas parengs visus reikalingus ir, aišku sukalstotus, dokumentus, kad galėtum sėsti į lėktuvą ir išskristi į pageidaujamą Europos šalį.

Norinčių išvykti nestabdo net tai, kad didelė dalis jų grąžinama atgal, nestabdo ir prastos gyvenimo sąlygos užsieniečių priėmimo centruose. "Kad ir kokios blogos sąlygos ten būtų, jos vis tiek geresnės negu Afganistane", – "The New York Times" žurnalistui teigė neseniai iš Didžiosios Britanijos deportuotas 20 metų jaunuolis Akbaras Khanas. Jis pasiryžęs vėl sukaupti reikiamą pinigų sumą ir bandyti išvykti iš Afganistano dar kartą.

"O ką čia daryti? – retoriškai klausė jis. – Darbo nėra. Turime prezidentą Hamidą Karzai, kuris nieko nedaro dėl šalies." A.Khanas mano, kad nė vienas iš 40 kandidatų į prezidento postą padėties pakeisti nesugebėtų. Pesimizmą didina ir prognozės. Gyventojai įsitikinę, kad H.Karzai neabejotinai bus perrinktas, o juk būtent jis kaltinamas dėl šalyje pablogėjusios padėties.

Randa bendrą kalbą

Tokiam požiūriui Afganistane iš esmės pritaria visi, kurie nedirba NATO bazėse ar valstybės tarnyboje. Pastarieji, kaip kontrabandininkai ir aguonų augintojai, iš esmės patenkinti gyvenimu. Tiesa, yra skirtumų.

Kontrabandininkai, narkotikų prekeiviai ir aguonų augintojai jaučiasi daug tvirčiau. Jie mažai domisi politika ir turi pakankamai pajamų. Palyginti su dauguma gyventojų, kuriems tenka vargti vos už porą JAV dolerių per dieną, su narkotikų ar žmonių kontrabanda susiję asmenys pinigų neskaičiuoja. Jie tikri dėl rytojaus, nes sugeba susitarti ir su talibais, ir su vietos valdžia.

"Mes mokame 10 proc. mokestį talibams, ir jie mus praleidžia per savo valdomas teritorijas. Gavęs pinigus talibų vadas perspėja kitus kolegas, ir mes saugiai keliaujame. Tiesa, kartais pasitaiko, kad kai kurie nori paimti papildomą duoklę į savo kasą. Tada būna blogiau, – pasakojo vienas narkotikų verslo atstovas. – Tiek pat mes mokame ir vietos policijai, ir vyriausybės atstovams."

Palyginti neblogai sekasi ir valstybės tarnautojams. Tačiau jie nuolat gyvena baimindamiesi, kad bet kada gali būti užpulti talibų. Be to, jiems tenka demonstruoti savo lojalumą viršininkams, kad ir kaip jie nenorėtų, valstybės tarnautojams reikės eiti balsuoti prezidento rinkimuose, kurie vyks kitą ketvirtadienį.

Balsavusių laukia mirtis

Kai kurie ekspertai mano, kad tikriausiai būtent valstybės tarnautojai sudarys daugumą balsavusiųjų. Kiti žmonės rinkimus ignoruos dėl apatijos ar baimės. Ne taip seniai talibai išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog padėtį šalyje galima pakeisti tik kariaujant su okupantais, bet ne balsuojant. Baiminamasi, kad siekdami sužlugdyti rinkimus, talibai ryšys rengti didelius teroro išpuolius balsavimo punktuose.

Gali žūti daug žmonių, mat užtikrinti saugumui visoje šalyje nepakanka karių. Apie 10 proc. balsavimo punktų gali būti iš viso neatidaryti, o kai kur nesitikima didesnio nei 30 proc. rinkėjų aktyvumo. Balsuoti tikriausiai neateis ir daugelis moterų. Joms to padaryti tiesiog neleis vyrai.

Alternatyva – Talibanas

Jeigu rinkimai žlugs, tai bus tikra Talibano pergalė. Šis kadaise JAV neoficialiai remtas judėjimas, kuris 1996–2001 m. valdė Afganistaną, pasirengęs kariauti iki pergalės. Talibai žada nesudėti ginklų tol, kol šalį paliks visi užsienio kareiviai. Per invaziją 2001 m. sutriuškintas judėjimas jau seniai atsigavo. Talibai labai dažnai rengia įžūlius išpuolius prie pat šalies sostinės ir netgi joje.

Žilabarzdžiai "studentai" tikina, kad per šį karą jie apsivalė, kad jų gretose liko tik tikri modžahedai (džihado – šventojo karo – kariai). Jie tikri, kad judėjimas gyvybingas. Norinčių prisidėti jaunuolių netrūksta. Kai kam tai yra galimybė atkeršyti už asmeninę skriaudą, kai kam tiesiog praplovė smegenis talibų propagandininkai, dar kiti įžvelgia galimybę įgyvendinti savo siekius.

Be to, vilioja romantizmas ir aplinkinių pagarba. Džihado kariai negalvoja apie kasdienius vargus, jie turi pakankamai pinigų ir nugyvena kartais trumpą, bet išdidų gyvenimą. Talibams nereikia lenktis vietos valdžiai, kurios korupcijos mastu stebisi šalyje apsilankę vakariečiai.

"Mes turime kovoti ne tik su talibais, bet ir su korupcija, bandydami diegti teisinės valstybės principus, bandydami mokyti afganistaniečius gyventi taikiai. Šią kovą mes kol kas pralaimime, laikas ne mūsų pusėje", – neseniai pripažino JAV Kongreso narė Ike Skelton, kuri atstovauja Misūrio valstijai.

Tai supranta ir kariškiai. Naivu tikėtis, kad demokratijos ir stabilumo pergalei bus naudingas nepopuliaraus H.Karzai perrinkimas. Afganistaniečiai kol kas nejaučia, kad jų balsai lemia šalies gyvenimą.