Abejonės dėl žuvų auginimo Rygos įlankoje

Tūkstančiai tonų lašišų

Latvijos Vyriausybė šiemet rugpjūčio 13 d. akvakultūrai patvirtino du sklypus Rygos įlankoje. Jie numatomi netoli Rygos įlankos pakrančių gyvenviečių – Ruojos ir Mėrsrago. Šios vietovės pasirinktos neatsitiktinai – jose yra uostai, iš kur ir būtų aptarnaujamos žuvų auginimo atviruose Rygos įlankos vandenyse fermos.

Latvijos valdžia planuoja išduoti leidimus dviejuose sklypuose Rygos įlankoje steigti žuvų auginimo fermas. Aiškinama, jog tai daroma ir siekiant, kad būtų galima įvertinti, kokį realų poveikį žuvų auginimas daro aplinkai.

Tvirtinant žuvų auginimo fermų sklypus Latvijos Vyriausybėje buvo pateikti ketinimų duomenys, kad per metus būtų išauginama iki 10 tūkst. tonų lašišų. Rygos įlankos masteliais tai būtų didelis kiekis.

Kaip žinia, dirbtinai išaugintos lašišos yra gerokai mažesnės vertės nei užaugusios natūralioje aplinkoje. Vadinamųjų laukinių lašišų kiekis Baltijos jūroje nyksta. Joms sugauti išduodami kvotų kiekiai kasmet mažėja 10–15 proc.

Rygos įlankoje natūraliai augančių lašišų beveik nėra, nes ji yra gerokai seklesnė ir šiek tiek mažiau druskingesnė nei Baltijos jūra. Dabar Rygos įlankoje viena vertingiausių natūraliai augančių žuvų yra salakas arba vadinamoji Baltijos silkė. Pateikiami duomenys, kad Latvijos ir Estijos žvejai per metus sugauna iki 30 tūkst. tonų salakų.

Perspektyva: po kelerių metų Lietuvoje galime pradėti valgyti ne Norvegijoje, o Latvijoje dirbtinai užaugintas lašišas / „Thefishsite.com“ nuotr.

Grėsmė Jūrmalos paplūdimiams

Latvijoje jau pasigirdo vertinimų, kad dirbtinai įlankoje įrengtose žuvų fermose pradėjus auginti lašišas salako nuo Kolkos iki Rygos gali ir nebelikti.

Latvijos vandens ekologijos institutas pateikė duomenis, kad 10 tūkst. tonų metinio pajėgumo lašišų fermos kasmet į Rygos įlankos aplinką išleistų 400–600 tonų azoto ir 50–100 tonų fosforo.

Rygos įlankai tai būtų katastrofiškas šių medžiagų kiekis, nes ir dabar, ypač fosforo lygis, šiame vandens telkinyje yra didesnis nei leidžia normos.

Rygos įlankos gynėjai nuo akvakultūros arba dirbtinio žuvų auginimo yra kreipęsi į Pasaulio gamtos fondą (WWF). Siekiama sustabdyti planuojamą lašišų auginimą Rygos įlankoje.

Tarp argumentų, kad lašišų auginimo fermų steigimas nenaudingas, yra ir tai, kad iš jų teršalai būtų nešami pagal Rygos įlankos pakrantes ir pasiektų Jūrmalos pliažus.

Nuo Mėrsrago iki Jūrmalos atstumas apie 70 kilometrų, nuo Ruojos iki Jūrmalos apie 100 kilometrų. Dėl galimos taršos iš lašišų fermų labiausiai baiminasi vos 20 kilometrų nuo Mėrsrago esanti Engurės gyvenvietė, kur šalia žvejybos vis labiau praktikuojamas ir su ja susietas turizmas.

Skaudi norvegų patirtis

Nepaisant palyginti nemažos taršos iš akvakultūros fermų, dirbtinis žuvų auginimas daugelyje šalių yra populiarus, nes iš to gaunamos nemenkos pajamos. Nenuostabu, kad ir Latvijos Vyriausybė siekia, kad Rygos įlankoje būtų įsteigtos dvi bandomosios lašišų auginimo fermos.

Latvijos valdžia planuoja išduoti leidimus dviejuose sklypuose Rygos įlankoje steigti lašišų auginimo fermas.

Tos šalys, kur tokios fermos jau senokai veikia, dėl jų turi nemažai problemų. Viena populiariausių Europoje, dirbtinių žuvų, daugiausia lašišų, auginimo šalių yra Norvegija.

Maždaug prieš metus joje buvo kilęs didžiulis skandalas. Norvegijos maisto saugos tarnyba žuvų augintojų kompanijai skyrė didžiausią galimą, 1,7 mln. Norvegijos kronų (apie 150 tūkst. eurų) baudą.

Žuvų auginimo narvuose Trondheimo regione buvo rastos lašišos su opomis, dalis žuvų plūduriavo negyvos. Augintojai dėl žuvims sukeltų skausmų buvo kaltinami nederamu elgesiu su gyvūnais.

Paaiškėjo, kad žuvų auginimo fermoje lašišos buvo apsikrėtusios žuvų utėlėmis. Šie parazitai keliauja vandeniu iš vienos fermos į kitą. Utėlėtos lašišos buvo nuplautos karštu vandeniu ir nuvalytos šepečiu. Po šios procedūros dalies jų oda nusilupo, atsirado vandenyje sunkiai gyjančios žaizdos.

Norvegijoje, kuri atrodytų ypač netolerantiška aplinkos taršai, dirbtinis žuvų auginimas yra viena taršiausių verslo šakų. Kadangi Norvegija turi palyginti daug fjordų su vandens telkiniais, žuvų augintojų fermos joje nuolat migruoja. Iš vienos vietos nuolat keliamasi kitur, taip paliekant gamtai susitvarkyti su užteršta buvusia žuvų auginimo vieta. Tai padeda atsikratyti ir parazitais, nes įprasta, kad žuvų auginimo fermai ilgai stovint vienoje vietoje žuvų parazitų aplink ją tik daugėja.