175 šalys nusprendė iki metų pabaigos visuomenei pristatyti kovos su plastiko tarša planą

  • Teksto dydis:

Prancūzijos sostinėje susirinkusių 175 valstybių atstovai po penkias dienas trukusių įtemptų derybų nusprendė, kad iki lapkričio pabaigos pasaulis turėtų susipažinti su pirmuoju labai lauktos ir reikalingos tarptautinės sutarties dėl kovos su plastiko atliekų sukeliama tarša projektu.

Prieš trečiąjį derybų raundą Nairobyje Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos derybų komitetas paragino parengti teisiškai privalomo dokumento nulinį projektą, kad sutartis būtų baigta rengti 2024-aisiais.

Sprendimas buvo priimtas šeštadienį vykusiame susitikime, kuriam vadovavo Prancūzija ir Brazilija. Plenarinė sesija vyko Jungtinių Tautų kultūros agentūros UNESCO būstinėje Paryžiuje.

„Ar nėra daugiau pasisakymų šiuo klausimu?“ – klausė forumo Tarpvyriausybinio derybų komiteto pirmininkas Gustavo Meza-Cuadra Velasquezas (Gustavas Mesa Kvadra Velaskesas) iš Peru.

„Sprendimas priimtas“, – teigė jis.

Prancūzijos aplinkos ministras Christophe'as Bechu (Kristofas Bešiu) nurodė, kad susitarimas buvo pasiektas po to, kai kai kurios šalys pernelyg ginčijosi dėl smulkmenų ir delsė.

Per pirmąsias dvi derybų dienas, kurios buvo skirtos tik diskusijoms dėl procedūrinių taisyklių, kilo nesutarimai, nes didžiosios plastiko gamintojos, įskaitant iškastinį kurą tiekiančią Saudo Arabiją, taip pat Kiniją ir Indiją, priešinosi minčiai, kad sprendimas dėl susitarimo galėtų būti priimtas balsuojant, o ne bendru sutarimu.

Derybų dalyvė iš Meksikos Camila Zepeda (Kamila Sepeda) naujienų agentūrai AFP sakė, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, 2050 metais vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų nei žuvų, todėl sprendimų reikia imtis dabar, o ne svarstyti procedūrines taisykles.

Pastaraisiais metais išaugo susirūpinimas dėl plastiko poveikio aplinkai ir žmonių gerovei, taip pat padaugėjo mokslinių tyrimų, įrodančių jo paplitimą ir ilgaamžiškumą.

Gamtoje mikroplastiko randama netoli Šiaurės ašigalio esančiame lede ir giliausiose vandenyno vietose plaukiojančiose žuvyse.

Kas minutę į vandenyną išmetama tiek pat plastiko atliekų, kiek ir į atliekų sunkvežimį.

JT aplinkos programos duomenimis, dėl plastiko šiukšlių kasmet žūsta daugiau kaip milijonas jūros paukščių ir 100 000 jūrų žinduolių.

Kasdien mėlynieji banginiai suvalgo iki 10 milijonų mikroplastiko gabalėlių.

Taip pat mikroskopinių plastiko gabalėlių aptinkama žmogaus kraujyje, motinos piene ir placentoje. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Protingas žmogus

Protingas žmogus portretas
Nei neskaičiau, kam žinoti apie eilinį absurdą, kovą su plastiku? Gal tada vienu dokumentu kovokite ir su stiklu, geležimi ir t.t.? Juk jie jau eilę dešimtmečių rūdija arba trunija mūsų žemėse. O gal geriau, juk mokslas taip toli pažengęs, atrasti būdus tą plastiką - visą, be išimties išmokti perdirbti į naują. Ir senąjį, pvz kaip metalo laužą supirkti? Kosminiai įrenginiai jau pasiekę kitas galaktikas, o mes nemokame perdirbti plastiko?

tai

tai portretas
gal visai neisdurnekit gal vel grisim prie popieriaus kuriam reik ne 1 misko ir kuri patys ir naikinate kaip ir zemes uki ir visa kas gyva nes sis /mokslas/ setono remiamas o jusu saika jo vasalai z=0
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių