Vagysčių skaičius iš parduotuvių šiais metais sparčiai auga. Jų didėjimas pastebimas visame pasaulyje, Lietuva ir Baltijos šalys taip pat nėra išimtis.

Sugundė kamuoliai

Nepriklausomo vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, kurį atliko Jungtinės Karalystės kompanija „Centre for Retail Research“, šiemet vagystės iš parduotuvių Europos prekybininkams kainavo 36,28 mlrd. eurų arba 6,98 mlrd. eurų daugiau nei pernai. Baltijos šalių prekybininkai dėl ilgapirščių patyrė 222 mln. eurų, 45 mln. eurų daugiau nei 2010 m.

Pasak UAB „New Vision Baltija“ pardavimų direktoriaus Vaido Bielinio, populiariausios prekės tarp vagių išlieka tos pačios: elektronikos prietaisai, kosmetika, skutimosi peiliukai, alkoholis ir maistas, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai. Pastebėta, kad šiemet padaugėjo aksesuarų vagysčių, ypač žymių prekių ženklų.

Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato metu padaugėjo su krepšiniu susijusios atributikos vagysčių. Dažniausiai vagys taikėsi į kelis šimtus litų kainuojančius krepšinio kamuolius.

„Tokio daikto neparneši užsikišęs už marškinėlių, todėl kamuolius dažniausiai buvo bandoma pavogti pakeitus ant jų barkodo lipdukus“, - pasakojo V.Bielinis.

Anot jo, pastebėta, kad krepšinio „gerbėjai“ veikdavo organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis. Vieni ateidavo apžiūrėdavo, kur sudėti kamuoliai, jei reikėdavo padėdavo juos į kitą, ne taip akylai stebimą vietą, antrieji surasdavo ir perklijuodavo barkodus, o tretieji ateidavo kamuolio pirkti. „Ateina ir stebisi, o toks geras kamuolys kainuoja tik 9 litus“, - vagių darbo metodus atskleidė „New vision Baltija“ pardavimų direktorius.

Ieško nuolaidų

Šiame tyrime dalyvavo 43 šalys visame Pasaulyje. Jo metu paaiškėjo, kad jei paklausiausios vagių prekės mažai kuo skiriasi, tai vagių įgūdžiai ir darbo specifika kiekvienoje šalyje vis kitokia. Pavyzdžiui Europoje dažniau mėgsta vagiliauti pirkėjai, o štai Šiaurės Amerikoje didžiausius nuostolius atneša nesąžiningi parduotuvių darbuotojai.

Net kaimyninėje Lenkijoje vagys yra kitokie nei Lietuvoje. Mūsiškiai alkoholį stengiasi išnešti jį kur nors paslėpę, o štai lenkai jį išgeria tiesiog neatsitraukdami nuo lentynos. Ir stangiasi pasimėgauti kuo brangesniu gėrimu.

Vagysčių skaičiai ir vagys mažose parduotuvėse skiriasi nuo didžiųjų prekybos centrų. Mažytės parduotuvės labiausiai kenčia nuo pirkėjų, jose yra daugiau įvykdoma žaibiškų vagysčių, o dideliuose prekybos centruose, daugiau pagaunama nesąžiningų darbuotojų. „Vaistinės, ypač esančios atokesniose vietovėse dažnai tampa narkomanų taikiniu, jie į jas ateina ieškodami prischotropinių vaistų“, - kalbėjo V.Bielinis.

Vagis masina ir nuolaidos. Jie stengiasi pavogti prekių, kurių suma nebūtų didesnė nei 130 litų, nes tada už vagystę taikoma tik administracinė atsakomybė. Pavogus daugiau, teks atsakyti pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas. Dėl to vagis labai vilioja išpardavimai, kai norimą prekę gali įsigyti net kelis kartus pigiau. „Po to, kai paskaičiuojamas nuostolis vagis tardytojui aiškina, čia nesąmonė, tiek negalėjo būti, jūs perskaičiuokite, aš mačiau, kad ten nuolaida buvo“, - sakė V.Bielinis.

Išvaizda apgaulinga

Artėjant rudeniui iš parduotuvių daugiau pavagiame vaikiškų prekių. „Matyt, rūpestingi tėveliai bando tokiais ne visai gražiais būdais jais pasirūpinti“, - ironizavo „New Vision Baltija“ atstovas.

Šiemet padaugėjo ir prekių tokių kaip sviestas, kava, sūris vagysčių. Žmogus atsiskaito už vieną prekę, tačiau bando išnešti tris-penkias.

Pasak V.Bielinio, vagį atskirti labai sunku. „Vagia ir penkių metų vaikai, gal kažkieno pasiųsti ir solidūs pensininkai, kurie visai neatrodo vargingai ir net damos su kailiniais. Vagių pagal socialinį sluoksnį negalime skirstyti“, - teigė jis.

Tyrimas parodė, kad šiemet padaugėjo žaibiškų vagysčių, kai asmuo įbėgęs į parduotuvę stveria pirmą pasitaikiusį daktą ir lekia pro duris bei organizuotų vagysčių, kurios tampa vis didesne problema prekybininkams, mat gaujos į savo veiklą įtraukia net parduotuvių ir apsaugos darbuotojus.