Kauno kultūra bei kūno kultūra ir sportas miesto valdžios dėka tapo likimo broliais. Pernai drastiškai sumažintas finansavimas kultūros projektams, šiemet to paties sulaukė sportas. Sporto organizacijų projektų finansavimas sumažėjo beveik dvigubai - nuo 5 mln. iki 3 mln. litų. Negana to, projektų paraiškų vertinimui nebuvo tinkamai pasiruošta: procesas priminė gaisrą, liko daug neatsakytų klausimų ir abejonių.
Akivaizdu, kad esamą finansavimo tvarką reikia tobulinti, o patį procesą skaidrinti. Kodėl?
Pirmiausia todėl, kad tokia tvarka kelia bereikalingą įtampą sporto bendruomenėje, supriešina krepšinį (Kauno “Žalgirį”) su kitomis sporto šakomis. O projektų vertinimo komisijos sprendimai varo į neviltį daugelį sporto organizacijų. Ką reikia daryti?
- Finansavimas “Žalgirio” krepšinio komandai turi būti numatomas atskiroje biudžeto eilutėje miesto įvaizdžio programoje.
“Žalgiris” yra neatskiriama Kauno įvaizdžio dalis, vienas iš tapatybės ženklų. Nelogiška į vieną programą sudėti visas sporto žaidimų komandas – “Žalgirį’, kurio rungtynės, Eurolygai paskelbus savaitės rungtynėmis, iš Kauno transliuojamos ir matomos 150-yje pasaulio šalių, ir tas miesto žaidimų komandas, kurios žaidžia tik nacionaliniuose čempionatuose.
Skirti finansinę paramą “Žalgiriui” reikia kasmet, kaip skiriame “Kaunas Jazz”, “Aurai” ar Kauno simfoniniam orkestrui. Kiek skirti? Dėl to politikai turėtų susitarti ir nepolitikuodami tą pažadą tęsėti. Tai leistų komandai jaustis stabiliau, realiau planuoti savo ateitį.
“Žalgirio”finansavimas iš miesto įvaizdžio programos sumažintų įtampą ir priešpriešą tarp krepšinio ir kitų sporto šakų atstovų.
2. Kitoms sporto žaidimų komandoms, vadinamoms miesto reprezentacinėmis komandomis, lėšos galėtų būti paskirstomos pagal aiškius kriterijus, iš kurių pagrindinis - sportiniai pasiekimai per paskutinius keletą metų.
Apie tai kalbama eilę metų, tačiau neįgyvendinama. Nes kai kam skaidrus ir aiškus finansavimo būdas netinka, norisi padalinti vadovaujantis principu ”myliu - nemyliu”. Juk paskirsčius finansavimą vadovaujantis objektyviais kriterijais, vargu ar futbolo klubas “Spyris”, pernai žaidęs antrosios lygos Pietų Lietuvos zonoje ir ten užėmęs 5-tą vietą, gautų 80 tūkstančių litų paramą! Tik ACME “Žalgiris” rankininkėms skirta vos daugiau - 90 tūkstančių. Tuo tarpu kitoms reprezentacinėms komandoms – vyrų rankinio, moterų ir vyrų krepšinio, moterų tinklinio – skirta gerokai mažesnė parama.
3. Nevyriausybinių sporto organizacijų ir sporto visiems programos projektai turi būti vertinami ypač dėmesingai ir atsakingai.
Šiose organizacijose susibūrę dideli sporto entuziastai, organizatoriai. Labai svarbu pastebėti ir tinkamai įvertinti jų iniciatyvas ir veiklą. Šių žmonių indėlis įtraukiant į aktyvią fizinę veiklą miestiečius, organizuojant tradiciniais tampančius renginius, suburiančius šimtus įvairaus amžiaus kauniečių ir miesto svečių, yra nenuginčijamas.
Deja, ir čia aiškiai matosi, kad kai kurių sporto šakų nevyriausybinės organizacijos yra “lygesnės” už kitas tik dėl to, kad turi įtakingus globėjus miesto valdžioje. Jų projektams skirtos maksimalios sumos – po 15 – 20 tūksančių litų, kitoms - vos tūkstantis ar du.
Akivaizdu, kad paraiškų vertinimas komisijoje, kurią sudaro tik savivaldybės administracijoje dirbantys valdininkai, yra tik priedanga tiems, kurie viską “įvertina” sėdėdami aukščiausiose valdžios kėdėse. Paraiškų vertinimo komisijoje turėtų dirbti pasitikėjimą ir pripažinimą sporto visuomenėje pelnę ekspertai.
Praeityje teko aktyviai dalyvauti kuriant ir tobulinant Lietuvos sporto šakų federacijų finansavimo kriterijus, vertinti “Sporto visiems” programas, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui teikiamas paraiškas. Turiu aiškią nuomonę - tokių lėšų skirstymo metodų, kurie šiandien taikomi Kauno savivaldybėje, seniai laikas atsisakyti.
Aiški, skaidri, ilgalaikė sporto finansavimo tvarka leistų žymiai užtikrinčiau pasijausti visoms mieste veikiančioms sporto organizacijoms. Tik ar tam atsiras politinės valios?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...