Visuomenės interesai: ar valdžia jų nepamiršta?

Mažesni PVM (pridėtinės vertės mokestis) tarifai, mažesni degalų akcizai kaimyninėse šalyse, išpūstos elektros energijos kainos, pasunkinta logistika su „didžiausiu pasaulio fabriku“ Kinija nedidina mūsų šalies verslininkų konkurencingumo ir, žinoma, piliečių gerovės.

Tarsi to dar neužtektų, įvedamas kosminis akcizo mokestis, siekiantis 368 eurus su PVM už 1 t suskystintosios naftos dujų (SND), užveršiantis kilpą ant kaklo verslininkams, naudojantiems SND gamyboje ir pramonėje,  pavyzdžiui, stiklo, asfalto gamintojams, pastatų šildytojams, mėsos ir pieno perdirbėjams, grūdų džiovintojams. Visa tai koreliuoja su pakeltomis kainomis vartotojams, t. y. visiems mums, Lietuvos žmonėms, o tie, kurie naudoja SND buityje (savo butams ar maistui šildyti), susimokės dar ir tiesiogiai žymiai išaugusias kainas.

Būtų smagu, kad mūsų išrinkta valdžia kada nors suprastų, jog jos uždavinys yra ne smaugti verslą ir gyventojus apkraunant akcizais, mokesčiais ir sankcijomis, tačiau kurti geresnes sąlygas verslo plėtrai, palengvinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą su kaimynais. Manau, kad erdvės tokiems veiksmams yra daugelyje sektorių, reikia tik noro.

Mano darbinė ir akademinė patirtis logistikos srityje leidžia daryti prielaidą, kad pirmiausia čia dar galima daug nuveikti siekiant sustiprinti Lietuvos ekonomikos augimą.

Esame palankioje logistiniu požiūriu geografinėje padėtyje, turime uostą, neblogai išvystytą geležinkelio tinklą, vystomus sausumos kelius, aerouostus ir vidaus vandens kelių potencialą.

Kad galėtume sustiprinti Lietuvos pozicijas logistikos ir transporto srityje, reikia žymiai padidinti Lietuvos prioritetinės transporto infrastruktūros objektų plėtros finansavimą.

Tačiau neužteks tik investuoti į logistikos infrastruktūrą kuriant ir plečiant kelių, geležinkelių tinklą, oro ir jūrų uostus. Negalime atsilikti technologijų srityje diegiant išmaniuosius logistikos sprendimus ir automatizaciją siekiant optimizuoti krovinių judėjimą, pagerinti tiekimo grandinių efektyvumą.

Kitas labai svarbus momentas – sąveika tarp sektorių. Mums būtina turėti šiuolaikinę, laikmečio iššūkius atitinkančią, integruotą transporto valdymo sistemą, kuri jungtų skirtingas transporto modas ir optimizuotų tranzitą.

Jeigu prie to, kas anksčiau išvardyta, pridėtume tiesiogines investicijas į logistikos centrus kiekviename transporto sektoriuje, kurie taptų efektyviais prekių krovimo, saugojimo ir paskirstymo taškais, beliktų laukti žymiai padidėjusių logistikos verslo įmonių įplaukų į mūsų bendrąjį vidaus produktą. Žinoma, tai neišspręs visų mūsų šalyje esamų problemų, bet lašas po lašo...