„Genadijau, o kada mes susituoksime? Kada piršlius pas mane atsiųsi?“ – paklausė ji. „Užmiršk tai. Niekada.“ „Tačiau ar tu susimąstei, kas paduos tau stiklinaitę vandens, kai būsi susirietęs seneliukas?“ „Robotas paduos. Kol susiriesiu, slaugos ligoninių bus daug, vyks konkurencija tarp norinčių paduoti stiklinaitę.“

„Tai ir vaikelio neturėsime?“ – susirūpino ji. „Ir taip jau vaikelių perteklius. Pasiimsime perteklinių. Jei jų prireiks.“ – „O kur yra perteklinių?“ – „Afrikoje gausu. Matau, visiškai nesidomi demografijos tendencijomis. Ar negirdėjai, kaip dabar planuojamos šeimos?“ „Lovytėje“, – pabandė paspėlioti ji. „Tačiau tu ir vulgari prasčiokė, tikra obskurantė…“ „Genadijau, tik nepradėk keiktis, raminkis, kol dar kaimynų nepakviečiau“, – ryžtingai pakėlė balsą ji.

„Sakau, mokslo pasiekimais nesidomi. Yra tokių kaip ir bešeimininkių vaikelių. Nei lovyčių, nei kitų pirmykščių priemonių nereikės. Ne taip dabar šeimos planuojamos. Kai pajusime, kad kažko trūksta, rasime išeitį. Geriausiai būtų neturtingos afrikiečių šeimos perteklinis vaikutis. Ir tam pertekliniam bus geriau, ir šeimai lengviau be perteklinio.“

„Jeigu tokie tavo planai, tai aš išeinu pas Petrą“, – pasakė ji ir trenkė durimis. Įstojo į Petro kapelą. Keliavo per kaimus ir giedojo: „Už Lietuvą, vyrai!“ Nors ir nebuvo vyras.

Moralas. Kaip žinoma, šv. Valentinas slapčia sutuokdavo mylimuosius. Nors Valentinas vis skambiau ir spalvingiau švenčiamas, bet santuokų dėl to nedaugėja. Švęsti maloniau, nei vesti? Tai kur dėti kablelį: švęsti negalima vesti?