Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?

Paskelbta Valstybės kontrolės atlikto teismų sistemos audito ataskaita parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva pirmauja ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Puikus įvertinimas, tačiau ta pati ataskaita rodo ir tai, kad net 37 proc. šiose bylose priimtų sprendimų yra panaikinami arba pakeičiami aukštesnės instancijos teismų.

Pertvarkos nepadėjo

Įsivaizduokime gamyklą, kurioje kas trečias surenkamas kompiuteris ar šaldytuvas būtų su defektu. Kiek ilgai ji nebankrutuotų? Ar patikimumas būtų ta savybė, su kuria ją sietume? Kalbant apie hipotetinę gamyklą, šie klausimai yra retoriniai, tačiau keliant tokius klausimus apie realybėje veikiančią teismų sistemą turėtume turėti aiškų atsakymą, ar tokia situacija tenkina verslą, valstybę, pačius teismus.

Lietuvos teismų sistemoje per penkerius metus buvo įvykdytos dvi pertvarkos, tačiau vis dar nenustatyti teismų sistemos plėtros tikslai ir laukiami rezultatai. Valstybė žino, kiek teisėjų šiuo metu dirba, tačiau panašu, kad nežino, kiek jų reikėtų efektyviai vykdyti veiklą. Faktai rodo, kad teisėjų specializacija sumažina panaikintų ar grąžintų nagrinėti civilinių bylų dalį, tačiau trečdalis šalies teisėjų vis dar nesispecializuoja nagrinėdami bylas. Verslas jau seniai suprato specializuotų advokato paslaugų kuriamą didesnę naudą, valstybė, panašu, kad dar ne iki galo.

Lietuvos teismų sistemoje per penkerius metus buvo įvykdytos dvi pertvarkos, tačiau vis dar nenustatyti teismų sistemos plėtros tikslai ir laukiami rezultatai.

Pirma vieta ES, žinoma, džiugina, tačiau net ir šie rodikliai, palyginti su ankstesniais metais, yra suprastėję. Civilinių bylų nagrinėjimas ginčo tvarka apylinkės teismuose pernai užtruko vidutiniškai 95 dienas ir tai yra maždaug keturiomis dienomis ilgiau nei 2017-aisiais. Panaikinamų ar pakeičiamų sprendimų skaičius taip pat išaugo. Ką tai reiškia verslui? Kad yra didelė tikimybė, jog su pirmos instancijos teismo sprendimu bylinėjimasis nesibaigs, taip didindamas laiko ir finansinius kaštus.

Didelis keičiamų sprendimų skaičius neužtikrina stabilumo ir aiškumo. Juk neretas atvejis, kai žemesnės instancijos teismai priima sprendimus remdamiesi aukštesnio teismo precedentu, o vėliau tas pats aukštesnis teismas pakeičia savo nuomonę, tarsi išsigindamas ankstesnės praktikos. Visiškai neįvertindamas to, kad toks pakeitimas gali iš esmės griauti verslą ar konkretų sandorį. Ir sistemos reputaciją.

Bėdos akivaizdžios

Pirmai teismo instancijai tenka per didelis krūvis, ypač Vilniaus ir Kauno teismuose, o tai neretai lemia ir klaidas. Įdomu, kad pagal ataskaitą skirtingų apylinkės teismų darbo krūviai skiriasi 1,4 karto. Iš vienos pusės galėtume daryti prielaidą, kad mažesnio teismo teisėjas turi daugiau laiko labiau įsigilinti į bylą. Kita vertus, tai rodo, kad realiai neveikia Teismų įstatyme numatyta galimybė dalį bylų iš perkrauto teismo perduoti laisvesniems. Verslo organizacijoje toks krūvio disbalansas būtų netoleruojamas ir greitai panaikintas. Verslas labiau rūpinasi savo specialistais.

Ataskaita pirštu beda ir į dar vieną akivaizdžią, bet nesprendžiamą bėdą – teismuose trūksta posėdžių salių ir todėl teismai yra priversti atidėti nebaigtą bylos nagrinėjimą net keletui mėnesių. O kodėl nepradėjus daugiau bylų nagrinėti ne įprasta žodine tvarka, o raštu, bylos dalyviams nesirenkant į posėdį, o teismui priimant sprendimą remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais?

Teisė būti išklausytam gyvai pernelyg suabsoliutinama. Štai prieš keletą metų pakeitus Civilinio proceso kodeksą raštu pradėtos nagrinėti viešųjų pirkimų bylos, kurios savo esme yra gana sudėtingos. Ar nuo to teismo sprendimai tapo mažiau kokybiški ar teisingi? Ne. Bet sutaupoma verslui brangaus laiko, nereikia derintis prie teismo posėdžių salių grafikų, atpinga ir pats procesas.

Reikia keisti

Didelis darbo krūvis, klaidos, specializacijos nebuvimas lemia, kad teismas vis rečiau tampa ta institucija, kuriai verslas patiki spręsti klausimus, galinčius nulemti verslo ateitį. Lygiagrečiai populiarėja neteisminis ginčų sprendimas mediacijos pagalba – mediacijos procesų skaičius pernai padidėjo dešimtadaliu, palyginti su 2018 m. Ir tai, kaip rodo ataskaita, ne atskirų teisėjų, o sisteminė sistemos administravimo problema.

Teismų sistemos audito ataskaita perša vieną esminę mintį – reikia keisti ne tik bylinėjimosi procesus reglamentuojančius įstatymus, bet ir pačią teisminę sistemą, kad ji maksimaliai tinkamai atliktų savo funkciją spręsti ginčus greitai ir teisingai. Mistifikuotas teismų nepriklausomumas uždarė teismus į savotišką kokoną, kuris nefunkcionuoja itin gerai ir neleidžia sistemai vystytis.

Visame pasaulyje efektyviai ir patikimai veikiančios teismų sistemos yra labai svarbios, nes prideda valstybėms konkurencinio pranašumo pritraukiant užsienio investicijas. Apmaudu, kad mūsų valstybė, pasak ataskaitos, nesugeba suformuluoti ir įgyvendinti teismų sistemos plėtros vizijos.

Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) prieš pusantrų metų priėmė Chartiją dėl etikos principų naudojant dirbtinį intelektą teismų sistemoje, atsižvelgdama į tai, kad technologijos tobulėja šviesos greičiu ir dirbtinis intelektas neišvengiamai žengia į vis daugiau teismo salių visame pasaulyje. Tuo metu 78 proc. mūsų šalies teismų net neturi vaizdo konferencinės įrangos. Kiek tokia teismų sistema yra pajėgi priimti inovacijas? Atsakymas, manau, daugiau negu aiškus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kokybės nėra

Kokybės nėra portretas
Nes darbo sąlygos klaikios - krūviai didžiuliai, viską reikia daryti kuo greičiau, o personalo atlyginimai itin maži. Nei sekretoriai, nei padėjėjai nenori kamuotis su nežmonišku darbo krūviu už mažą atlyginimą, o kur dar didžiulė atsakomybė, nes klaidos kaina irgi didelį. Bet kokioj ministerijoj ir savivaldybėj daug geresnėm sąlygom uždirba daugiau. Beto, iš teisėjų kvalifikacija visiškai nevertinama, svarbiausia lojalumas. Karjera daroma pagal pažintis ir gerus santykius su pirmininkais. Teismuose įsigalėjusi klaninė kultūra, kai teisėjai veetinami ne pagal kompetenciją, o pagal tai - mūsiškis, ar ne mūsiškis. Teisėjų vertinimai formalūs, tendencingi, savus išaukština, nelojalius žlugdo. Ir visiškai nėra vertinama teosėjo darbo kokybė - vertinimo metu niekas neima teisėjo bylų ir jų skaito, nežiūri, ką ir kaip jis ten dirba, visas vertinimas atliekamas pagal duomenis Liteke.

klausimas

klausimas portretas
ar gali Kauno teismai netapti KORUMPUOTAIS , jeigu Apygardos teismo teisėjais [ -teisėjomis ] tampa labiausiai korumpuoto šalies teismo - Kauno apylinkės teismo teisėjai ?

korumpuoti teismai negali but objektyvus

korumpuoti  teismai  negali but objektyvus portretas
nes teisminis procesas vyksta ne pagal istatyma ,o pagal giminystciu ar pazystamu rato artuma bei kysio sumu diduma .... todel siu ,,,teismu,,, sprendimai yra niekiniai todel didesne puse bylu grazinamos atgalios pakartotinam tyrimuj , arba pralaimi uzsienio ES teismuose....reikia is esmes keist sistema su riomerines profkes ,,,profesuros,, kaip niekines naikinimu , su ju prigamintu busimu,, teisininku ,, niekine sutve...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Netikra rinktinė
    Netikra rinktinė

    Mūsų tautos pasididžiavimas – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vargais negalais prasmuko į 2022 m. Europos čempionatą. Arba kaip pasakytų gerbiami krepšinio žmonės: "Na ką, profikai, jobtararai, primakalavot." ...

    2
  • Beklaidžiojant konspiracijų teorijų labirintais
    Beklaidžiojant konspiracijų teorijų labirintais

    Ar kada susimąstėte, kuo tikrai negalėtumėte patikėti? Gyvename iš tiesų įdomiu laiku, kurį mąstytojai vadina posttiesos epocha. Tai laikas, kai teigiame nebetikintys niekuo, bet kartu galime patikėti viskuo. Kadais gaudavę santykinai patikri...

    1
  • Karūna amatui
    Karūna amatui

    Vyresniosios kartos pedagogai dar nepamiršę sovietmečio profesinio orientavimo ypatumų. Mokyklų vadovams įsisopdavo galvos, kai išmušdavo valanda įvykdyti prioritetiniu laikyto profesinio orientavimo planą, o klasių auklėtojams &n...

  • Raudonojo Kimo krikštas
    Raudonojo Kimo krikštas

    Manoma, kad 1945 m. gruodį sovietai Kim Il-sungą (1912–1994) paskyrė Korėjos komunistų partijos filialo galva pusiasalio šiaurėje. 1946 m. sausį sovietų simpatijų siekęs Cho Man-sikas (1883–1950) buvo suimtas, o tų pačių metų v...

  • Sunki taikdario misija
    Sunki taikdario misija

    Aušta rytas Sakartvelo. Ateina laikas statyti tiltus, griauti sienas, kurti bendrą ateitį. Lietuviai niekada nepaliko kartvelų vienų, net sunkiausią valandą. ...

    4
  • Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?
    Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?

    Šiomis dienomis buvome perspėti riboti buvimą lauke – didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra padidėjusi aerozolio (kietųjų) dalelių ir azoto oksidų koncentracija, pasitaikė atvejų, kuomet viršijamos šių teršalų ribin...

  • Praėjo vieneri metai, kas toliau?
    Praėjo vieneri metai, kas toliau?

    Praėjo vieneri metai nuo tada, kai Europą pradėjo siaubti Sars-Cov-2 virusas ir jo sukeliama COVID-19 liga, privertusi užsidaryti valstybes, apriboti gyventojų mobilumą bei ekonominę veiklą. Per šiuos metus Lietuva tapo lydere dviejuose reitingu...

    1
  • Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?
    Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?

    Prieš keletą dienų Šveicarijoje įsikūrusio Berno universiteto psichiatrijos klinikos vadovai paskelbė bauginančią statistiką. Įstaigos teikiamų paslaugų paklausa auga drastiškai. Skaičiuojama, kad vien skubių atvejų skaičius...

    2
  • Atsirūgusi inkvizicija
    Atsirūgusi inkvizicija

    Seniai bešėlo tokios aistrų audros, kokios kilo dėl taip ilgai lauktos vakcinos nuo koronaviruso. Argumentų fronto linija perskyrė sutuoktinius, supriešino vaikystės draugus, brolius, tėvus ir vaikus. Sąjungininkais ūmai tapo kitame kont...

    1
  • A. Žukauskas nusipelnė apkaltos
    A. Žukauskas nusipelnė apkaltos

    Duodamas priesaiką Lietuvos Respublikos Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonių gerovei. Ar sulaužęs savo priesaiką asmuo gali toliau būti Seimo nariu? Manau, kad La...

    4
Daugiau straipsnių