- Dr. Stasys Mostauskis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas pakvietė į garsios šiuolaikinės lenkų italų menininkės Malgorzatos Chomicz grafikos parodą „Silence“.
Kur mus siekia nulydėti M.Chomicz grafika? Į neįmanomą ribą tarp šviesos ir šešėlio, skiriančią ir jungiančią, neleidžiančią laimėti nė vienai iš stichijų, kažkur ten, kur Giordano Bruno teigė esant Dievą – į neapčiuopiamai siaurą plyšelį, kur baigiasi tamsa ir prasideda šviesa. Kokia graži G.Bruno erezija, prielaidaujanti Dievą esant pamatines stichijas jungiančia riba, fiziškai neįmanoma ir todėl neabejotina šviesos ir tamsos bendryste!
Mindfulness. Linocut 2021. 29,5x25 cm
Čia nerasime vaiskaus, akį veriančio šviesos iššūkio, vidudienio saulėje ištirpdytos slėpinių metafizikos, tokios būdingos Viduržemio jūros kultūroms. Tai slavų ir baltų rudens prietema, rytinės vilko valandos šešėliai, besigrumiantys su besiskverbiančia šviesa.
Jokio rėksmingo ar egzotiško kolorito; spalvos pabrėžtinai natūralios, subendrintos, artimos lauko rieduliams. Ne vidudienio šviesos, o brėkšmo prietemos metafizika, ryškinanti ir kartu slepianti demonstruojamų paviršių nelygumus, verčianti žvilgsnį čiupinėti kiekvieną plyšį ir įtrūkimą, pasineriant ir vėl iškylant iš ten tvyrančios tamsos tarsi stengiantis įkvėpti oro, kol vėl įtrauks gelmė.
Silence XXII. 2019. 795x620 mm.
Šioje paviršiaus ir gelmės kelionėje autorė verčia klausti: kaip regimas paviršius sąveikauja su neregima gelme, ją atveriančiu įtrūkimu? Kaip tame paviršiuje atsispindi giluminė energija, it lavos kraujas nuspalvinanti iš gilumų kylančias energines sroves?
Šioje kelionėje daug alkio, daug tikėjimo, neartikuliuoto konfesiškai, bet nukreipto į slaptingus numinosum šaltinius; daug noro atsiverti bevardėms, žmogų viršijančioms galioms, daug gebėjimo nusilenkti ir per meninę pastangą priimti maloningą globą.
Tai slavų ir baltų rudens prietema, rytinės vilko valandos šešėliai, besigrumiantys su besiskverbiančia šviesa.
Tebūnie nūdienos menas turi teisę tapatintis su kasdienėmis socialinėmis ar politinėmis aktualijomis, su madingomis ideologijomis ir jų diktuojamu kolektyviniu balsu – juk taip paprasta tapti komfortą garantuojančio choro dalimi, imituojančia revoliucinę retoriką. Bet taip pat menas turi teisę stovėti ant tradicijos milžino pečių, kreipiant žvilgsnį į universalias, iš klasikos paveldo kildinamas vertybes.
Consapevolezza IV. 2022. Linoleografia. 70x46,5 cm.
Kas yra M.Chomich grafika? Tobulai įvaldytas amatas ir individualios ikonografikos paieška siekiant puoselėti tradicinio estampo meną. Nuolat sprendžiant pamatinę problemą: kaip įženklinti tai, kas kitokiu pavidalu, rodos, nevizualizuojama? Kaip matomas formas paversti nuoroda ir simboliu nematomoms? Kaip apibendrintą siluetą derinti su begaliniu tikslumu ir meile detalei?
Suprantama, tai lenkiška grafika, natūraliai, tarsi be ypatingų pastangų atliepianti universalaus meno kokybę. Tačiau lietuvio akiai šioje grafikoje stebėtinai daug pagoniškos lietuvybės dvasios, senosios gamtameldės tradicijos, kuri grubiose medžio formose gebėjo matyti dievų žvilgsnį, o žievės ornamentuotėse – dieviškų raštmenų atšvaitus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia į nemokamą filmo „Knygynas“ peržiūrą
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus istorija prasidėjo prieš 100 metų. Ilgamečio muziejaus direktoriaus, jo įkūrėjo Vinco Ruzgo įkvepianti iniciatyva ir indėlis nušvietė ir tolesnę sėkmingą muziejaus veiklą. Šiandien...
-
Pokalbiai apie du miestus: ar gatvės menas nepraranda savo pirmykštės prasmės?4
Pastaruoju metu vis daugėjant užsakomųjų sienos tapybos darbų, gatvės menas ar grafitis kaip saviraiškos, dažnai pilietinės ar socialinės pozicijos išsakymo priemonė praranda savo prasmę. Kokį etapą gatvės menas išgyvena daba...
-
Klezmerio tradicija: nuo XVII a. klajoklių iki svingo2
„Labai nenoriu, kad prie straipsnio būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia yra žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmerių muzikos entuziastas, docentas Arkadijus Got...
-
Menininkė iš krepšinio lankų darys šviestuvus, gautus pinigus skirs ukrainiečių vaikams
Lietuvai minint krepšinio šimtmetį Vokietijoje gyvenanti interjero dizainerė Inga Schommer-Zubaitė ėmėsi projekto „Turi seną lanką? Paremk Taiką!“. ...
-
Kūrėjas iš Kongo: žmonės įsivaizduoja, kad Afrikoje nėra modernumo7
Neseniai suvokiau, koks nuobodus ir beveik vien tik vakarietiškas mano klausomos muzikos repertuaras. Įkvėpta draugų ir Ugandos festivalio „Nyege Nyege“ atlikėjų, pradėjau lipti iš savo patogaus muzikos burbulo ir ieškoti...
-
Pajūrio dvelksmas daugiabučių kieme
Šį savaitgalį dar galima pamatyti Petrašiūnuose eksponuojamą parodą „Širdis“. Tai tarptautinio projekto „Kultūra į kiemus“ dalis. Šįsyk menininkai nudžiugino vienos iš didžiausių Kauno seni...
-
Muzikinis savaitgalis: nuo baroko iki šių dienų legendų
Kitą savaitgalį XXVII Pažaislio muzikos festivalis savo gerbėjams atskleis naujų muzikos slėpinių: nuo baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho retai atliekamų kūrinių, jaunųjų lietuvių atlikėjų meistrystės iki gitaros burtų. ...
-
Laipiojant po Kauno kalvas: ant Pelėdų kalno – performansas „Mano kelionė“1
Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus parodos "Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus" erdvėje ant Pelėdų kalno lankytojus pasitinka Alekso Andriuškevičiaus 1992 m. sukurtas performansas „Mano kelionė“. Jis visu kūnu i&scaron...
-
Įkvėpimo šaltiniu tapo sodyba: trapus stiklas saugo amžiną gamtos ir žmogaus ryšį2
Prasidėjus pandemijai įprasta realybė stipriai pasikeitė. Taip, kaip buvome įpratę leisti laiką, atsipalaiduoti iki jos – galimybių nebebuvo. Sudėtinga situacija skatino ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą, jaus...
-
Kauno kultūros mugė kviečia atrasti įvairius kultūros skonius2
Rugsėjo 3–4 dienomis Kaune, Vienybės aikštėje, antrus metus vykstanti mugė ir vėl suburs kultūros organizacijas ir iniciatyvas. Šiemet Kauno miesto ir rajono gyventojų bei svečių lauks daugiau nei 30 kultūros operatorių, kurie kv...