Kur mus siekia nulydėti M.Chomicz grafika? Į neįmanomą ribą tarp šviesos ir šešėlio, skiriančią ir jungiančią, neleidžiančią laimėti nė vienai iš stichijų, kažkur ten, kur Giordano Bruno teigė esant Dievą – į neapčiuopiamai siaurą plyšelį, kur baigiasi tamsa ir prasideda šviesa. Kokia graži G.Bruno erezija, prielaidaujanti Dievą esant pamatines stichijas jungiančia riba, fiziškai neįmanoma ir todėl neabejotina šviesos ir tamsos bendryste! 

Mindfulness. Linocut 2021. 29,5x25 cm

Čia nerasime vaiskaus, akį veriančio šviesos iššūkio, vidudienio saulėje ištirpdytos slėpinių metafizikos, tokios būdingos Viduržemio jūros kultūroms. Tai slavų ir baltų rudens prietema, rytinės vilko valandos šešėliai, besigrumiantys su besiskverbiančia šviesa.

Jokio rėksmingo ar egzotiško kolorito; spalvos pabrėžtinai natūralios, subendrintos, artimos lauko rieduliams. Ne vidudienio šviesos, o brėkšmo prietemos metafizika, ryškinanti ir kartu slepianti demonstruojamų paviršių nelygumus, verčianti žvilgsnį čiupinėti kiekvieną plyšį ir įtrūkimą, pasineriant ir vėl iškylant iš ten tvyrančios tamsos tarsi stengiantis įkvėpti oro, kol vėl įtrauks gelmė.

Silence XXII. 2019. 795x620 mm.

Šioje paviršiaus ir gelmės kelionėje autorė verčia klausti: kaip regimas paviršius sąveikauja su neregima gelme, ją atveriančiu įtrūkimu? Kaip tame paviršiuje atsispindi giluminė energija, it lavos kraujas nuspalvinanti iš gilumų kylančias energines sroves?

Šioje kelionėje daug alkio, daug tikėjimo, neartikuliuoto konfesiškai, bet nukreipto į slaptingus numinosum šaltinius; daug noro atsiverti bevardėms, žmogų viršijančioms galioms, daug gebėjimo nusilenkti ir per meninę pastangą priimti maloningą globą. 

Tai slavų ir baltų rudens prietema, rytinės vilko valandos šešėliai, besigrumiantys su besiskverbiančia šviesa.

Tebūnie nūdienos menas turi teisę tapatintis su kasdienėmis socialinėmis ar politinėmis aktualijomis, su madingomis ideologijomis ir jų diktuojamu kolektyviniu balsu – juk taip paprasta tapti komfortą garantuojančio choro dalimi, imituojančia revoliucinę retoriką. Bet taip pat menas turi teisę stovėti ant tradicijos milžino pečių, kreipiant žvilgsnį į universalias, iš klasikos paveldo kildinamas vertybes.

Consapevolezza IV. 2022. Linoleografia. 70x46,5 cm. 

Kas yra M.Chomich grafika? Tobulai įvaldytas amatas ir individualios ikonografikos paieška siekiant puoselėti tradicinio estampo meną. Nuolat sprendžiant pamatinę problemą: kaip įženklinti tai, kas kitokiu pavidalu, rodos, nevizualizuojama? Kaip matomas formas paversti nuoroda ir simboliu nematomoms? Kaip apibendrintą siluetą derinti su begaliniu tikslumu ir meile detalei?

Suprantama, tai lenkiška grafika, natūraliai, tarsi be ypatingų pastangų atliepianti universalaus meno kokybę. Tačiau lietuvio akiai šioje grafikoje stebėtinai daug pagoniškos lietuvybės dvasios, senosios gamtameldės tradicijos, kuri grubiose medžio formose gebėjo matyti dievų žvilgsnį, o žievės ornamentuotėse – dieviškų raštmenų atšvaitus.