SRTRF biudžetas – požiūrio į kultūrą rodiklis

  • Teksto dydis:

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF) skaičiuojant 25-uosius metus, jo direktorius Gintaras Songaila sako, kad prieš ketvirtį amžiaus fondui patikėta misija taip iki galo dar ir nebuvo įgyvendinta, nes projektų pareiškėjų deklaruojamas paramos poreikis tik didėja, o finansavimas neauga, nors įvairių laikotarpių valdantieji politikai vis deklaravo ir tebedeklaruoja kultūros svarbą.

Paramos – vis mažiau

Kaip pastebi G.Songaila, nuolat auga realios paramos poreikis – dabar deklaruojamas yra kone tris kartus didesnis negu SRTRF gali suteikti pagal savo turimą biudžetą. Jo skaičiavimais, įvertinus infliaciją, dabar SRTRF turimi resursai yra beveik keturis kartus mažesni negu buvo prieš 25 metus.

"Pinigų santykinai mažėja. Aš visada sakau ir sakydavau – ir kai politikas buvau, ir Seimo narys – kad realus valdančiųjų požiūris į kultūrą atsispindi per tai, kiek pinigų skiriama SRTRF. Nes jeigu tos kultūros nereikia Lietuvos viešojoje erdvėje, vadinasi, tiek jos tereikia ir visur kitur. Tai toks tarsi lakmuso popierėlis", – sako G.Songaila.

Penktadienį Seime surengtoje SRTRF 25-mečiui skirtoje konferencijoje G.Songaila pateikė įspūdingus skaičius, atspindinčius fondo paskirstomų sumų infliaciją. 1997 m. SRTRF biudžetas buvo 4,56 mln. litų, o minimali alga – 300 litų, pernai šie skaičiai buvo 2,74 mln. eurų, kai minimali alga – 607 eurai. Kitų metų valstybės biudžeto projekte SRTRF skirtus asignavimus numatyta padidinti iki 3,24 mln. eurų.

Prieš ketvirtį amžiaus SRTRF buvo skiriama daugiau kaip 3 proc. nuo visų kultūrai, poilsiui, religijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiemet – vos 0,67 proc.

Šiuo metu SRTRF administracijai vadovaujantis, o prieš 25 metus buvęs tarp steigėjų G.Songaila sako, kad tuomet, 1996-aisiais, buvo svarstoma daugybė principų, susijusių su laisva žiniasklaida. Vienas jų – valstybės paramos žiniasklaidai modelio sukūrimas.

SRTRF pagrindinis valdymo organas – visuotinis jo dalininkų susirinkimas. SRTFR dalininkais gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine, šviečiamąja veikla.

Kad nebūtų daroma politinė įtaka, parama turėjo būti teikiama per nepriklausomą fondą. Taip gimusiai SRTRF idėjai tuomet pritarė iš esmės visos Seime atstovaujamos politinės jėgos.

Stigo valdžios palaikymo

Kartu išryškėjo ir tai, kad laisvos rinkos sąlygomis komercinė žiniasklaida nelinkusi kurti valstybei ir piliečiams reikalingo kultūrinio, šviečiamojo turinio, o vien visuomeninio transliuotojo neužtenka. Taip išsigrynino pagrindinė SRTRF misija – remti kultūrinius ir šviečiamuosius projektus komercinėje žiniasklaidoje.

Vis dėlto to paramos mastelio, kurio buvo tikimasi iš pradžių, taip ir nepavyko pasiekti. "Iš esmės SRTFR biudžetas buvo didinamas labai vangiai. Paaiškėjo, kad visų kadencijų politikai nelabai suinteresuoti kažkokiam nepriklausomam fondui skirti valstybės lėšas. Nuolatinis spaudimas buvo per visas kadencijas, buvo visokių mėginimų sukurti tokį mechanizmą, kad būtų daroma įtaka fondui", – pasakoja G.Songaila.

Anot jo, sunkiausia, matyt, buvo kai dirbo praėjusios kadencijos Seimas, o tuometė politinė dauguma buvo sumaniusi SRTRF lėšų nebeskirti ir įsteigti naują fondą, kuris būtų biudžetinė įstaiga, valdoma Kultūros ministerijos. Vis dėlto pasipriešinus tuometei opozicijai, viešos paramos šios idėjos iniciatoriams nepavyko užsitikrinti. "Apsiginti pavyko bendromis jėgomis ir mes labai dėkingi tiems, kurie sunkiu momentu padėjo", – teigia SRTRF direktorius.

Jeigu tos kultūros nereikia Lietuvos viešojoje erdvėje, vadinasi, tiek jos tereikia ir visur kitur. Tai toks tarsi lakmuso popierėlis.

Metas atnaujinti misiją

Ar lietuviškos žiniasklaidos peizažas būtų kitoks, jei prieš 25 metus kilusi idėja nebūtų realizuota kaip SRTRF? Direktorius sako, kad tas peizažas ir dabar ganėtinai liūdnas, bet, matyt, būtų dar liūdnesnis. Anot jo, dabar, ypač regioninės, smulkesnės žiniasklaidos padėtis yra labai sudėtinga: kritusios pajamos, labai sumažėjęs gyvybingumas.

"Bręsta mintis, kad SRTRF galėtų prisidėti prie tokių žiniasklaidos projektų, kurie būtų skirti ne tik kultūros, šviečiamajam turiniui, visuomenės informavimo saugumui ir medijų raštingumui, kaip jau buvo pastaraisiais metais, bet ir veiklos paramai. Svarstoma, kad galėtų atsirasti naujos programos, bet viskas priklauso nuo to, ar dabartinė valdančioji dauguma imsis kažkokių realių žingsnių šioje srityje. Fondas skirsto valstybės biudžeto asignavimus, jei tokių asignavimų nebus, nebus numatyta naujų programų – tai niekas iš esmės nepasikeis", – prognozuoja G.Songaila.

Nors per 25 metus keitėsi ir pati žiniasklaida, SRTRF direktorius sako, kad pamatinė fondo misija tikrai tebėra aktuali. "Kultūros, šviečiamasis turinys reikalingas ir internete. Tad asignavimų dalis, skiriama vadinamajai naujajai žiniasklaidai, proporcingai turėtų didėti. Tai taip pat susiję su naujų gairių patvirtinimu. Bet ir vadinamoji klasikinė žiniasklaida dar ilgai bus aktuali, nereikėtų manyti, kad sunyks. Turinio, stiprinančio šalies kultūrinę tapatybę, turėtų ir galėtų daugiau atsirasti ir didžiųjų šalies transliuotojų programose. Bet tam turėtų būti didinamas SRTRF biudžetas – jis turėtų būti kelis kartus didesnis, negu yra dabar", – taškus dėlioja G.Songaila.

Pasak SRTRF direktoriaus, biudžeto sandaros pokyčių vis dar nėra, nes pritrūksta valstybinio sąmoningumo ir politinės valios.

"Tad SRTRF misija, kuri galėtų būti įgyvendinama, atsiduria štai tokioje situacijoje. Pats fondas susitvarko su savo pareigomis tiek, kiek turi resursų. Taigi, galima sakyti, kad pats modelis pasiteisino, išskyrus tai, kad ta vizija, kuri buvo prieš 25 metus, vis dėlto nebuvo įgyvendinta. Kol kas. Reikia tikėtis, kad tik kol kas", – viliasi G.Songaila.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Mano nuomone,nevertėtų remti internetinių portalų.kuriuose galimai toleruojami neetiški komentarai,galimai primenantys patyčias.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių