Septynių teigiamų permainų metai

Kas buvo tik tolimas aidas iš kitos pasaulio pusės, per keletą savaičių tapo mūsų visų kasdienybe. Jeigu dar ne kiekvieno namuose Pašilaičiuose Vilniuje ar Šančiuose Kaune, tai pusbrolio statybininko Lidse ar marčios Bergene. O ir namuose tas nematomas priešas gyvenimą neatpažįstamai pakeis per ateinančias porą savaičių.

Keičia kasdienybę

Permainos neišvengiamos. Jos jau prasidėjo, tik dar sunku įvertinti, kaip smarkiai jos pakeis mūsų visų kasdienybę. Bet pakeis. Visų. Bent jau tų, kurie išliks. Medikai sako, kad išliks mažiausiai 19 iš 20. Vienam iš 20-ies nepasiseks. Jeigu sveikatos apsaugos sistema veiks pavyzdingai – nepasiseks tik vienam iš 100!

Tai yra trumpas atsakymas, kodėl reikia visuotinio karantino. Būtent dėl galimybės medikams suspėti aptarnauti visus susirgusius. Jeigu ligonių banga bus nedidelė – mirs vos apie 1 proc. užsikrėtusių. Jeigu tai bus antplūdis – medikai tiesiog nespės, įrangos ir priemonių neužteks, todėl amžiams atsisveikinti teks su 4–5 proc. ligonių.

Kaip rodo pandemijos plitimo eiga, labiausiai pažeidžiamas visuomenės sluoksnis, kuriame didžiausia lėtalinės baigties tikimybė, yra senjorai ir žmonės, turintys ilgalaikių lėtines sveikatos sutrikimo problemų. Todėl, norėdami juos apsaugoti, jau dabar turėtume į tai atkreipti ypatingą dėmesį. Numatyti ir skirti kompleksines apsisaugojimo priemones (medicininė pagalba, sveikatos patikros namuose, taip pat maisto ir būtiniausių produktų pristatymas į gyvenamąsias vietas) būtent šiai grupei žmonių. Tam, kad mes kartu su jais įveiktume šią negandą.

Primena pamirštas tiesas

O mes ją tikrai įveiksime. Kaip ir daugelį kitų negandų, žmonija sėkmingai įveiks ir šį koronavirusą. Ši kova leis prisiminti keletą pamirštų tiesų, išmokys naujų dalykų. Paliūdėti suspėsime, o dabar verta pagalvoti – kokių gerų žinių atneš ši mūsų visų bendra kova?

Pirma, tai dėmesys asmeninei higienai. Optimistiniai tyrimai rodo, kad vos trys keturi iš penkių lietuvių plaunasi rankas šioms išsitepus. Ar tai lauko darbai, ar apsilankymas tualete, ar neaišku, kokių paviršių lietimas – visur prie mūsų rankų prikimba šimtai ir tūkstančiai dalelių, kurias būtina nuplauti. Ir panašu, kad iki šiol tai įpratę daryti vos du trečdaliai, o kas trečias pilietis į tai visiškai nekreipia dėmesio.

Antra svarbi permaina – atsakomybės suvokimas. Būtina suvokti ne tik asmeninę atsakomybę, bet ir gerokai plačiau – atsakomybę visai visuomenei. Atrodytų, ką reiškia asmeninis sprendimas nuvykti pailsėti į kalnus? Atrodytų, "aš protingas, nieko tokio nedarau ir saugausi". O rezultatas – virusas randa nešėją, o tas jį perveža į namus. Ir gal net sėkmingai jį įveikia. Bet neįveikia senoliai, kiti pagyvenę asmenys. O atsakomybė – būtent tam kalnų poilsio entuziastui, kurio pėdsakas dažnai niekada nebus atskleistas.

Daugiau dėmesio prevencijai

Trečia, jau šiandien aišku, kad keičiasi mūsų visų suvokimas apie sveikatos apsaugos sistemą ir jos darbuotojų vaidmenį. Atrodytų, tūkstančiai medikų, didžiulės ligoninės, laboratorijos, o visa tai vis tiek nesugeba įveikti ir sustabdyti viruso plitimo. Todėl išaugs ne tik visos sistemos svarba, bet ir gerokai daugiau dėmesio turės būti skiriama prevencijai (higienai, imunitetui stiprinti ir pan.), išankstinei diagnostikai, protrūkių valdymui.

Paliūdėti suspėsime, o dabar verta pagalvoti – kokių gerų žinių atneš ši mūsų visų bendra kova?

Ketvirta, visuomenės pokyčiai lems labai daug kasdienio gyvenimo pokyčių. Pavyzdžiui, kiek įvairiausių durų ir ne tik rankenų turite paspausti eilinę savo gyvenimo dieną? Namuose, transporte, darbe, vaikų įstaigose ir pan.? Dešimtis? Šimtus? Architektūros ir dizaino sprendimai turės keistis, kad prisilietimų skaičius mažėtų iki neišvengiamo. O kaip išvis keisis darbo ir gyvenamoji erdvė? Kaip elgsimės su įvairiais daugkartiniais įrankiais, baldais, darbo priemonėmis? Teks atrasti ir mokytis iš naujo.

Penkta, nors informacinių technologijų plėtra paskatino daug verslų įgalinti nuotolinio darbo galimybes, tačiau visuomenėje vis dar gajus nepasitikėjimas darbuotojais – ar tikrai jie ten iš namų dirba? O gal tik imituoja? Tad realus viruso plitimas pagaliau privers šias galimybes išbandyti ir tas įmones, kuriose pasitikėjimas tarp vadovų ir darbuotojų iki šiol buvo menkas.

Judėti į priekį

Šešta pokyčių sritis – tai globalaus pasaulio pavojų įvertinimas. Iki šiol daugelis XXI a. piliečių galėjo džiaugtis ir skinti globalaus pasaulio vaisius – pigesnė darbo jėga, lengvos kelionės, atvirų kultūrų kaita. Koronavirusas akivaizdžiai parodė, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Todėl nutrūktgalviška plėtra turi turėti savo ribas, visuomenė privalo pamatyti ir iššūkius, kuriuos būtina įvertinti. Laikas, kai atsigręšime į savo kaimynus, artėja. Ar tikrai verta daržoves skraidinti iš Pietų Amerikos, kai vietiniai ūkininkai gali pasiūlyti ir pigiau, ir sveikiau?

Pabaigoje – septintas pokytis. Tai suvokimas, kad visa bendrai vienam tikslui dirbanti žmonija – įspūdingas organizmas. Įspūdingas ne tiek savo dydžiu, kiek išsivystymu ir reagavimu (kad ir su klaidomis) į bet kokio masto iššūkius. Todėl įveikus virusą žmonija jau bus pasiruošusi imtis kitų globalių klausimų – skurdo ir pagydomų ligų panaikinimas, pasiruošimas klimato kaitai ir jos padarinių švelninimas.

Tad po visų negandų koronavirusas – didžiulė galimybė kiekvienam mums asmeniškai ir apskritai visai žmonijai judėti į priekį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių