- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vaida Milkova
Mokslo metai prasidėjo su 333 tūkst. moksleivių klasėse. 23 tūkst. iš jų – nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neslepia: iš esmės šių vaikų dėka moksleivių skaičius Lietuvoje paaugo. Gali būti, kad kai kur jie išgelbėjo pradines klases nuo sujungimo ar net mokyklas nuo uždarymo. Žinoma, geriau jau tos klasės būtų sujungtos ar vaikai važiuotų į kitą mokyklą, bet Ukrainoje nebūtų Putino Rusijos sukelto karo. O ukrainiečių vaikai galėtų saugiai mokytis savo šalies nesubombarduotose mokyklose, nekrūpčiodami nuo sirenų gausmo ar sprogimų, nerizikuodami sveikata ir gyvybe.
Deja, net ir prasidėjus rugsėjui ne visi Lietuvoje esantys Ukrainos karo pabėgėlių vaikai žino, kur mokysis. Klaipėdoje klausimas, ar bus mokykla ukrainiečių vaikams, lieka neatsakytas.
Kad ir kaip ši kalba asocijuotųsi su okupantais, tačiau kol kas rusų kalbos žinios gelbsti susikalbant su tais ukrainiečių vaikais, kurie nemoka angliškai.
Staiga imta diskutuoti, ar mokyklose reikia vaikus mokyti rusų kalbos. Įdomią mintį LRT radijo eteryje išsakė apžvalgininkas Rimvydas Valatka: rusų kalbos galėtų būti toliau mokoma elitinėse gimnazijose, kurių absolventai, pasak jo, yra tokio skvarbaus proto, kad niekada nepasiduos Rusijos propagandai. Kad ir kaip ši kalba asocijuotųsi su okupantais, tačiau kol kas rusų kalbos žinios gelbsti susikalbant su tais ukrainiečių vaikais, kurie nemoka angliškai. Rugsėjo 1-ąją pati tapau situacijos liudininke: mokytoja ieškojo rusiškai bent šiek tiek kalbančio ketvirtoko, kuris į šventę atvestų ukrainietę pirmokę.
Vis dėlto mokyklose gana ramu, skirtingai nei universitetuose. Štai grupelė studentų protestavo, reikalaudami bendrabučių. „Prieinamas būstas – prieinamas mokslas“, – skelbė vienas plakatų. Iš tiesų, ne kiekvienas bendrabučio negavęs studentas gali sau leisti išsinuomoti vieno kambario butą Vilniuje, kai nuomos mokestis prasideda nuo 400 eurų mėnesiui.
Tuo metu Kaune protestavo aukštųjų mokyklų dėstytojai, reikalaudami ne 10 proc., kaip numatyta, o 30 proc. didesnio atlyginimo nuo kitų metų. „Sumokėjau už elektrą, pietums neliko!“ – teigė protestuotojai. Tiesa, kai kuriems pensininkams sumokėjus už elektrą neliko ir pusryčiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
