Robotų daugėja, vaikų mažėja – kur tai veda?

Daugumoje pasaulio valstybių suminis gimstamumo rodiklis jau yra nukritęs žemiau 2,1 ribos – ji būtina, kad gyventojų skaičius ateityje nemažėtų. Dalis valstybių, įskaitant ir Lietuvą, jau yra priartėjusios prie 1,0 ribos. Jei toks rodiklis išliks ilgesnį laikotarpį – nauja lietuvių karta bus dvigubai mažesnė nei dabartinė.

Mažėja ne tik gimstamumo rodikliai, bet ir bendras gimusių vaikų skaičius pasaulyje. Jis buvo pasiekęs piką 2012 m., kai gimė 146 mln. vaikų, o 2025 m. gimusių vaikų skaičius sumažėjo iki 132 mln. Tiesa, bendras pasaulio gyventojų skaičius dar kurį laiką didės, tačiau mažėjantis gimusių vaikų skaičius užprogramuoja, kad netolimoje ateityje žmonių skaičius pasaulyje pradės mažėti – galbūt jau 2050-aisiais taip ir nepasiekęs 10 mlrd. ribos.

Įdomu, kad sparčiausiai gimstamumas mažėja ne turtingoje Europoje, o Rytų Azijoje. Pavyzdžiui, Kinijoje 2016 m. gimė 18,8 mln. vaikų, 2025 m. – vos 7,9 mln., o bendras Kinijos gyventojų skaičius vien 2025 m. sumažėjo 3 mln. – daugiau nei visos Lietuvos populiacija. Mažiau pasiturinčioje Meksikoje gimstamumo rodiklis pirmą kartą tapo mažesnis nei JAV, o istoriškai gausesnes šeimas turėjusioje Turkijoje jis nukrito žemiau 1,5.

Idėja paprasta: žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualiojoje realybėje, o joje, kaip žinome, vaikai negimsta.

Lietuvoje gimtamumo rodikliai taip pat sparčiai prastėja. Per dešimtmetį gimusių vaikų skaičius šalyje sumažėjo nuo 31,5 tūkst. 2015 m. iki 17,6 tūkst. 2025 m. Kitaip tariant, per labai trumpą laiką atsidūrėme tarp valstybių, kuriose demografinė krizė tampa ne ateities, o dabarties problema.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad gimstamumą labiausiai mažina ekonominis nesaugumas, aukštos būsto kainos ar sudėtingas darbo ir šeimos derinimas. Tačiau šiandien vis dažniau pripažįstama, kad vien šie faktoriai nebepaaiškina naujausio gimstamumo kritimo, tad problemos šaknys slypi giliau. Išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai ir socialiniai tinklai keičia žmonių laisvalaikį, bendravimą ir santykius. Žmonės daugiau laiko praleidžia virtualiojoje erdvėje, o joje nesiformuoja šeimos ir negimsta vaikai. Jei itin žemo gimstamumo tendencija tęsis ilgesnį laiką, mūsų laukia beprecedenčiai demografiniai pokyčiai, kurie neabejotinai turės poveikį ir ekonomikai. Teks įprasti prie nuolat mažėsiančio gyventojų skaičiaus.

Be to, pasaulyje sparčiai auga robotų skaičius – jis jau viršija 50 mln. Tad kyla visai neretorinis klausimas: ar nebus taip, kad ateityje užleisime vietą robotams?

Demografija, kaip ir ekonomika, nemėgsta iliuzijų. Jei vis daugiau gyvenimo persikelia į ekranus, o vis mažiau žmonių renkasi kurti šeimą ir susilaukti vaikų, padarinių neišvengsime. Mažėjantis gimstamumas ilgainiui keis darbo rinką, viešuosius finansus, švietimo sistemą ir visą ekonomikos modelį. Tad klausimas šiandien jau nebėra, ar gimstamumo krizė gilėja. Klausimas – ko imsimės, kad tai pakeistume. Jei pakeisti nepavyks – ką darysime, kad prisitaikytume prie naujos realybės?