Ekspertų skaičiavimu, renovuoti kelis daugiabučius vienu metu kainuoja kur kas pigiau nei kiekvienam rengiant individualų projektą, todėl tiek Kaune, tiek Vilniuje planuojama šiuos darbus vykdyti kompleksiškai. Manoma, kad šio gardaus kąsnelio stengsis nepraleisti statybų bendrovės.

Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas:

– Turime pripažinti, kad iki šiol apie renovaciją Kaune daugiau kalbama, nei dirbama. Kauną lenkia sostinė, Panevėžys, kiti miestai, kuriuose renovuotame būste gyvena kur kas daugiau gyventojų. Netenkina mūsų Kauno padėtis, todėl turime ją kuo greičiau keisti. Didžiausia problema – įtikinti gyventojus, kad imtųsi renovuoti gyvenamąjį būstą. Pirmiausia ketiname agituoti bendrijas, o jei Vyriausybė numatys pakankamai lėšų – kalbinsime ir administruojamųjų namų gyventojus.

Pirmiausia reikia suteikti gyventojams informacijos apie tai, kokios naudos jie gali turėti iš renovacijos ir ko turėtų imtis ryžęsi pradėti tokį projektą. Iš esmės viskas priklausys nuo Vyriausybės nutarimų, nes be paramos atlikti namo renovaciją, kuri kainuoja per 2 mln. litų, išgalėtų tik nedidelė saujelė gyventojų.

Artimiausiu metu Kauno miesto savivaldybėje ketiname suburti specialią darbo grupę, kuri užsiimtų renovacijos klausimais. Tokią grupę galėtų sudaryti penki specialistai, jiems būtų patikėtos tam tikros funkcijos. Gyventojai turėtų žinoti, kad renovaciją galima skaidyti į dvi dalis. Pirmiausia būtų renovuotas stogas, šilumos punktas, pakeisti langai, o per antrąjį etapą – apšiltintos sienos bei atlikti kiti darbai, kad būtų kuo mažiau neracionaliai eikvojama šiluma. Norint pradėti renovaciją reikia gauti visų gyventojų pritarimą, atlikti namo energetinį auditą, parengti investicinį projektą, vėliau – techninį projektą, galų gale – išsirinkti rangovą. Visiems dokumentams parengti reikia 17–20 tūkst. litų.

Naujoji darbo grupė įvertins Kauno situaciją, išrinks kvartalus, kuriuos būtina kuo skubiau renovuoti. Viliuosi, kad tų rajonų gyventojai pritars renovavimo projektams. Į būsto renovaciją verta investuoti ir solidesnio amžiaus žmonėms. Pirmiausia sumažėtų jų sąskaitos už šildymą, be to, padidėtų būsto vertė. Renovacijos sparta Kaune labiausiai priklausys nuo Vyriausybės skirtų lėšų. Dėl šių lėšų, ko gero, grumsis vis daugiau statybų organizacijų, kurioms šiandien išgyventi nelengva.

Viešosios įstaigos "Atnaujinkime miestą" direktorius Modestas Valacka:

– Esame sugalvoję, kaip, nedidinant renovacijos biudžeto, atnaujinti kuo daugiau namų, tačiau šios naujovės dar neįteisintos. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe parengėme vienuolika tipinių techninių daugiabučių namų renovacijos projektų. Suskaičiavome, kad atnaujinant pastatus pagal šiuos iš anksto parengtus projektus savivaldybė vidutiniškai sutaupytų apie 70 proc. techninei dokumentacijai skiriamų lėšų.

Šiuo metu, vadovaujantis sostinės savivaldybės programa "Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą", joje dalyvaujančioms gyventojų bendrijoms techninio projekto rengimo išlaidos yra kompensuojamos 100 proc. Remiantis šiuo projektu vėliau renovuojamas namas. Pavyzdžiui, penkiaaukščio 60 butų namo, kuriam renovuoti numatyta išleisti 1,6 mln. litų, individualus techninis projektas vidutiniškai kainuoja apie 60 tūkst. litų. Jei toks pat namas būtų renovuojamas pagal iš anksto parengtą tipinį projektą, pakaktų maždaug 16 tūkst. litų.

Panaudojant tipinius techninius projektus bus ne tik sutaupoma savivaldybės lėšų, bet ir laiko. Mat daugiabučiui adaptuoti iš anksto parengtą projektą – kur kas paprasčiau, nei specialiai jam parengti naują. Pagal parengtus vienuolika tipinių techninių renovacijos projektų sostinėje būtų galima atnaujinti 830 daugiabučių namų. Tai sudaro kiek daugiau nei trečdalį – 38,5 proc. Vilniuje esančių stambiaplokščių daugiabučių namų. Renovacijos projektai visuose miestuose įgyvendinami per lėtai.

Būtina imtis kompleksinių sprendimų, renovuoti namus ne pavieniui, bet grupėmis, kvartalais, gatvėmis. Būtina sudaryti prioritetines eiles atsižvelgiant į namų energetinio audito duomenis. Mat kai kurių daugiabučių gyventojai už šildymą moka katastrofiškai daug – nuo tokių namų renovacijos turime pradėti. Grumtynės tarp statybų bendrovių dėl tokių projektų padidės, tačiau vargu, ar daugiabučių renovacija išgelbės visą būrį statybininkų, kurie šiuo metu darbo turi nepakankamai.

Skaičiai

200 litų - tiek vidutiniškai mažiau už komunalines paslaugas moka renovuoto namo gyventojai.

20 tūkst. litų renovuojamo namo paskolos dalis, tenkanti vienam butui.

360 - tiek būsto renovavimo projektų patvirtinta iki 2010 m.

70 mln. litų - tiek lėšų senoji Vyriausybė numatė daugiabučiams atnaujinti kitų metų biudžete.

35 mln. litų - tiek lėšų daugiabučiams atnaujinti ketinama gauti iš Ignalinos jėgainės uždarymo programos.