Prastėja žaidimas – mažėja rėmėjų

Prastėja žaidimas – mažėja rėmėjų

Klaipėdos miesto centriniame stadione vis mąžta reklamų.

Remia, kaip kas išgali. Dar prieš metus kitus reklaminių skydų, apstatytų apie centrinę futbolo aikštę, buvo kur kas daugiau.

Pasak „Atlanto“ komandos vyriausiojo trenerio ir vadovo Vacio Lekevičiaus, tie reklaminiai skydai nebrangiai kainuoja – vos šeši tūkstančiai litų per metus. Dalis reklamos davėjų atsiskaito materialiai: „Švyturio“ alaus darykla duoda „Atlanto“ komandos žaidėjams mineralinio vandens, „Citros“ firma sušelpia vaisiais ir daržovėmis, valykla „Lo Minda“ skalbia futbolininkų uniformas, spauda paskelbia apie rungtynes ir aprašo jas.

Dingo „Švyturio“ plakatas. Kaip čia neprisiminsi senos istorijos su „Švyturiu“. V.Lekevičius sakė, kad bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ daug metų buvo labai rimtas šelpėjas.

Turbūt dar menate, kai stadione prie centrinės futbolo aikštės kabojo didelis „Švyturio“ alaus reklaminis plakatas, jei atmintis neapgauna, su tokiu šūkiu: „Sveiki atvykę į alaus šalį!“

Paskui tas plakatas stebuklingai pradingo, ir aludariai nustojo dosniai šelpti „Atlantą“. Kaip niekur kitur čia tinka patarlė: „Ir gera radus tenka palikti“. Atrodo, kad alaus virėjai dabar padeda „Neptūno“ krepšininkams.

Reklama – iš meilės. Būtų pernelyg banalu manyti, kad reklama stadione labai įtaigi, paveiki ir duodanti davėjui didžiulės naudos. Taip nėra. Anot V.Lekevičiaus, firmos, tiksliau – jų vadovai, reklamą duoda iš patriotiškumo ir meilės futbolui, nors tokio patriotiškumo vis mažėja. Jį jau baigia savo geležiniais žandikauliais suryti kapitalizmo mašinerija. Tokia realybė – visi skaičiuoja savo pinigus, žiūri tik savo naudos. Tiesa, „Atlantą“ ne pirmi metai nesavanaudiškai pinigais šelpia „Ūkio banko lizingas“, saugos tarnyba „Argus“, techninio tiekimo firma „Gitana“.

Teisus, šimtą kartų teisus „Atlanto“ vyriausiasis treneris: būtų tribūnose daugiau žiūrovų – atsirastų daugiau ir reklamų.

Čia kaip viršus be apačios – vienas be kito negali būti. Dera pasakyti, kad ir kituose Lietuvos miestuose rungtynių žiūrėti ateina nedaug žiūrovų. Išimtį sudaro galbūt tik Panevėžys ir Marijampolė. Kitur – štilius.

Remia ir savivaldybė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pernai padėjo mūsų futbolininkams. O šiemet buvo iškelta tokia sąlyga: jeigu išplauksite į tarptautinius vandenis, rudenį gausite 25 tūkst. litų.

Šansų įvykdyti tokią sąlygą beveik nėra jokių („Atlantui“ reikėtų patekti į Lietuvos A lygos futbolo pirmenybių ketvertuką), nes stebuklų šiais laikais net futbole nebūna. Taigi šaukštai jau popiet. Neišeina nutylėti apie dar vieną rėmėją – savivaldybę.

Ji apmokėjo pusę startinio mokesčio (30 tūkst. litų), rudenį žadėjo apmokėti ir likusią dalį, sumoka teisėjams už varžybas ir dar po kiekvienų rungtynių skiria stadionui 300 litų už tai, kad darbuotojai paruošė aikštę ir rūbines.Išvadą galima padaryti tokią: bus rėmėjų – gerės ir „Atlanto“ žaidimas.

Gerės žaidimas – žmonės plūs į stadioną. O kur daug žmonių, ten ir reklama paveikesnė. Tuomet ji įgauna tikrą savo prasmę, jeigu, žinoma, taip galima kalbėti apie reklamą.