Geriausia, kai siuvėjas siuva, kirpėjas kerpa plaukus, o skerdikas aprūpina mus mėsa. Bet kyla sunkokai įveikiamų problemų, kai tinkamo išsilavinimo neturintis tolimųjų reisų vairuotojas imasi kurti kompiuterių programas arba mokyti vaikus chemijos.

Visose srityse turi dirbti profesionalai, o ne prašalaičiai ar aferistai. Tik tokiu atveju galima tikėtis pažangos, judėjimo į priekį, o ne trypčiojimo vietoje ar regreso.

Toks reikalavimas taikytinas ir politiniam šalies gyvenimui. Čia irgi turi dirbti profesionalai. Tuo labiau kai nepriklausomai, demokratinei valstybei jau eina trečia dešimtis. Pats laikas rinktis tik savo reikalo, šiuo atveju – politikos žinovus.

Bet Lietuvos politinėje padangėje profesionalumo dar labai smarkiai stinga. Akivaizdžiai lyderiaujantys populistai, demagogai, tik ir tenorintys pasipuikuoti viešumo, žiniasklaidos dėmesio spinduliuose.

Tokie tuščiagarbiai politikai yra gerai matomi, gerai visuomenėje žinomi. Bet jiems trūksta svarbiausių gero politinio veikėjo dorybių – pagarbos teisei, demokratinėms vertybėms, objektyvumui, įsiklausymui į visas nuomones.

Politinių nepraustaburnių pavyzdžių Lietuvoje – nors tvenkinį tvenk. Kelis jų išryškino ir pastarasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalas, kuriame vieną pirmųjų smuikų pagriebė politikos naujokai, dar ir, švelniai tariant, nelabai teisiniuose brūzgynuose besigaudantys Seimo Antikorupcijos komisijos nariai.

Šiai komisijai vadovauja inžinieriaus elektriko išsilavinimą turintis naivumu pasižyminčių vienadienių estradinių dainelių atlikėjas. Jis tik prieš trejus metus atėjo į Seimą. Vargu ar bus išrinktas į kitą.

Visus pastaruosius metus jis tūnojo kažkur "politinėje galiorkoje" ir tik dabar nusprendė atsistoti visu ūgiu, pasireikšti. Nors duomenų solidžiam politiniam pasirodymui nelabai turi. Jam visur, net ir elementariuose dalykuose, vaidenasi sensacijos, intrigos, sąmokslai. Žodžiu, tikras dramatiškas šou. Tik ne iliuminuotoje scenoje, bet politikoje.

Toje pat komisijoje dirba ir daugiau politinio bei teisinio suvokimo menkai teturinčių Seimo narių. Jie nelabai gilinasi į teisėsaugos darbo principus, nesupranta, ką reiškia valstybės paslaptys ir kaip jos saugomos, nenori nė girdėti specialistų komentarų dėl poligrafo naudojimo subtilybių.

Užtat iš tų komisijos narių neatimsi oratoriaus gebėjimų. "Fokus-pokus", ir po jų pareiškimų balta staiga tampa juoda.

Argi galima kitaip vadinti paviešintus svaičiojimus, neva iš FNTT dingo šimtai slaptų popierių? Neįsigilinus į situaciją, neišsiaiškinus aplinkybių mesti rimti kaltinimai naujajam šios tarnybos vadovui, kuris neturi tokio "gerai pakabinto liežuvio", kaip bet kokį atsakomybės jausmą praradę politikieriai.

Niekas neabejoja – ir dainininkas, ir tolimųjų reisų vairuotojas, ir dailininkas gali tapti labai geru politiku, puikiai išmanyti teisinę bazę ir apskritai labai profesionaliai atlikti tokias pareigas. Tam visai nebūtina baigti politikos mokslų, filosofijos ar teisės. Turime ne vieną puikiausią politinį veikėją, gavusį mediko, inžinieriaus, mokytojo išsilavinimą ar baigusį tik santechnikos mokslus.

Bet norint tapti geru politiku reikia ne vienų metų tokio darbo patirties. Arba neabejotino talento.

Kai nėra nei viena, nei kita, gauname tikrą tuštybių mugę, patetiškumo apsėstą savimylą. Tikrą populistiškai nusiteikusį demagogą, kuris garsiai rėkia, trepsi ir vis lipa ant "bačkos". Bet valstybei naudos iš jo – kaip iš ožio pieno.