Pardavėjas seka barmalėjai
Pardavėjos greitai atpažįsta slaptus pirkėjus, kurie fiksuoja, kaip aptarnaujami klientai. Tokie tikrintojai net turi Barmalėjaus pravardę.
Prilimpa prie pirkėjo. Ne vienam yra taip atsitikę: nespėji įeiti į parduotuvę ir apsidairyti, kai pardavėja tik šast prie tavęs ir prilimpa kaip vantos lapas.
„Kuo galėčiau jums padėti?“ – greitakalbe kaip žirnius išberia ji.
Tačiau pirmiausiai būtų gerai akį ramiai į lentynas užmesti.
Kur tau, eina iš paskos. Atrodo, kad akimis švarko nugaroje skyles išdegins.
Ne vienas pirkėjas, neiškentęs tokio įkyraus priekabiavimo, nusispjovęs išeina iš parduotuvės. Ko gero, su kiekvienu taip yra atsitikę.
Tikrinti eina ir mokinės. Bet nepulkime aklai kaltinti pardavėjų. Tokios jų darbo taisyklės, taip joms prisakyta. Atėjo pirkėjas – ir šok apie jį trilinka. Įpiršk prekę ir padėkok jam, kad pirko, pasiūlyk užsukti ir kitą kartą.
Ką čia slėpti – ne visos parduotuvės darbuotojos griežtai laikosi šitų mandagaus aptarnavimo taisyklių. Joms, toms nepaklusnioms, išaiškinti samdomi slapti pirkėjai, kurie viską fiksuoja – ar mandagios ir paslaugios prekybininkės, ar neapgaudinėjami pirkėjai, ar parduotuvė švari, ar aptarnavimas profesionalus, ar bendravimas šiltas.
Sovietų laikais parduotuves tikrino ne tik higienistai ir garsusis „buchaesas“ (kovotojai su socialistinės nuosavybės grobstytojais – KSNG), bet ir atsiųsti Prekybos valdybos slapukai ar prekybos mokyklų mokinukės. Dabar slaptus pirkimus rengia iš Darbo biržos pasamdyti žmonės, studentai ar iš prekybos centrų būstinių atvažiavę žmonės, kuriuos prekybininkai vadina barmalėjais ar klapčiukais.
„Kur sudėtos adatos?“ Niekam ne paslaptis, kad prekybos centrai turi didelę autonomiją. Kaip aiškino vieno stambaus prekybos centro darbuotoja, jų aukščiausioji valdžia parenka savus tikrintojus – svetimi čia nosies neįkiš. Net savi higienistai čia švarą ir tvarką prižiūri, ypač atkreipdami dėmesį, kad nebūtų pasibaigęs produktų galiojimo laikas.
Taigi tie slapti pirkėjai stebi, kaip prekybininkė bendrauja su pirkėju, ar tvarkingai apsirengusi ir turi gerą iškalbą. O pardavėjų ar salės darbuotojų klausinėja pačių netikėčiausių ir kvailiausių dalykų: kur pas jus sudėtos adatos? ar galima paragauti šaltienos? ar šita keptuvė iš Damasko plieno? ar nesučiups manęs policija einant į namus su šituo dideliu peiliu?
Slapuką išduoda klausimai. Po tokių klausimų prekybininkei nekyla jokių abejonių, kad prieš ją – barmalėjus. Nors pasitaiko ir šiaip šlapiu maišu trenktų, kurie panašiai tardo salės darbuotoją. Ir, žinoma, nieko jis neperka.
Ką gi, Lietuvoje durnių niekada netrūko, Lietuva durniais gali aprūpinti ir kitas šalis.
Slapti pirkėjai savo subjektyvią nuomonę apie pardavėją įvertina pagal penkiabalę sistemą. Gavo pardavėja nepatenkinamą pažymį, ji ne tik kryžiavojama, bet dar jai nurėžiama ir dalis atlyginimo. „Per kišenę“ - pagrindinis pardavėjų auklėjimo principas, nuo kurio prekybos centrai nesitraukia nė per nago juodymą. Galima spėti, kad tas kišeninis principas duoda efektą.
Darbas – kūrybinis. Garsi akinių firma, turinti savo tinklą visame pasaulyje (Lietuvoje yra dešimt parduotuvių), taip pat susilaukia barmalėjų.
Tačiau šitas slaptą tyrimą atliekantis slaptasis pirkėjas turi pluoštą klausimų, kuriuos jam paruošė tuo darbu užsiiminėjanti speciali kompanija. Ji pati ir susiranda barmalėjų, jį parengia šiam kūrybingam darbui, už kurį vėliau sumoka. Stengiamasi vienu metu patikrinti visas dešimt parduotuvių.
Vėliau tikrinimo rezultatai aptariami su parduotuvių vadovais, nurodomi gerintini dalykai, ateities darbo kryptys. Į detales nesileidžiama, smulkmenos neblusinėjamos, darbuotojos nebaudžiamos. Visiškai skirtingai negu prekybos centruose.
Per metus akinių firmų parduotuvės slaptų pirkėjų tikrinamos du tris kartus. Bet yra vienas panašumas su prekybos centrais: ir akinių pardavėjos iškart užuodžia, kad šitas pirkėjas – barmalėjus.
Naujausi komentarai