Pandemija gilina diskriminaciją darbo rinkoje

  • Teksto dydis:

Nors metų pradžioje nedarbo rodikliai šalyje rodė mažiausią darbo neturinčių asmenų nuo pirmojo karantino skaičių, ekspertus neramina po plika statistika besislepiančios problemos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai ir žmogaus teisių specialistai sako, kad pandemija itin aštrina vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje, o apskritai gaunamų skundų dėl diskriminacijos skaičius neatspindi realios situacijos.

Nerimauja pagrįstai

Užimtumo tarnybos vasario mėnesio duomenimis didžiausias nedarbas pagal amžiaus grupę yra tarp vyresnių nei 50-ies žmonių, o naujausi šios amžiaus grupės nedarbo rodikliai gana šokiruoja – šių metų vasarį 50 ir vyresnių bedarbių asmenų buvo registruota 104,2 tūkst., tai yra 60,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Skundus dėl diskriminacijos darbe nagrinėjanti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pastebi, kad per pandemiją gauna daugiau kreipimųsi būtent dėl galimos diskriminacijos, susijusios su amžiumi: "Kai įmonėje atsiradus finansinei grėsmei peržiūrimi žmogiškieji ištekliai, vyresni žmonės yra pirmoji grupė, kuri patiria didžiausią grėsmę ir spaudimą, vykdant reorganizacijas ar mažinant kolektyvus, – darbdaviai vadovaujasi klaidinga nuostata, kad vyresnius žmones atleisti yra lengviau", – sako Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad diskriminacija dėl amžiaus buvo itin ryški ir iki pandemijos, nes vyresni nei 45-erių ar 50-ies metų asmenys buvo nepageidaujami atskiruose sektoriuose ne tik darbo rinkoje, bet ir bendrai visuomeniniame gyvenime.

"Deja, vis dar egzistuoja įsitikinimai, neva vyresni nei 50-ies darbuotojai prasčiau reprezentuoja verslą, negeba prisitaikyti prie naujovių, greitai mokytis, tad ir kelti kvalifikaciją ar dirbti galimybių tokie asmenys turi mažiau. Dėl savo amžiaus vyresnis žmogus atsiduria nepalankesnėje situacijoje lyginant su jaunesniais kolegomis. Akivaizdu, kad per pandemiją darbo srityje problema dar paaštrėjo", – pasakoja B.Sabatauskaitė.

Darbdaviai vadovaujasi klaidinga nuostata, kad vyresnius žmones atleisti yra lengviau.

Iškreipia realybę

Paklausta, kokios dar visuomenės grupės darbinių santykių prasme patiria nelygybę, M.Jurkutė išskiria diskriminaciją dėl lyties ir negalios. Tačiau tai, kad nesikreipiama dėl nevienodų sąlygų seksualinės orientacijos, religijos, tautybės, rasės ar kitais pagrindais, nereiškia, jog tokių diskriminacijos formų Lietuvoje nėra.

"Daugiausia skundų sulaukiame iš žmonių, kurie jaučiasi patyrę diskriminaciją dėl lyties, nes šią problemą visuomenė galimai lengviausiai identifikuoja. Visgi kai kurios pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, turintieji etninę priklausomybę arba iš svetur atvykusieji, kreiptis pagalbos bijo arba galimai nežino, kad išvis yra tokia tarnyba, kuri gali padėti", – dėsto M.Jurkutė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos turimus duomenis, kad negalią turintys žmonės yra vieni labiausiai diskriminuojamų darbo rinkoje, iliustruoja ir visuomenės nuomonė. Apklausose, kaip pastebi tarnybos atstovė, žmonės įvardija psichinę negalią turinčius asmenis tarp dažniausiai susiduriančiųjų su išankstinėmis nuostatomis. B.Sabatauskaitė paaiškina, kad diskriminacija negalios pagrindu pasireiškia ir tuomet, kai atsisakoma pritaikyti sąlygas darbui tinkamai atlikti priklausomai nuo asmens negalios, nors toks pritaikymas kartais, kaip pastebėta tyrimų metu, nereikalauja daugybės resursų.

"Pavyzdžiui, žmogus informuoja darbdavį, kad dėl diagnozuotų nugaros problemų negali dirbti darbo, kuriame reikia nuolat stovėti arba sėdėti, ir asmeniui nustatytas ribotas darbingumas. Vietoj to, kad darbdavys peržiūrėtų jo darbo grafiką, šiek tiek perskirstytų funkcijas taip, kad žmogui nereikėtų visada stovėti arba sėdėti, jis šį atleidžia motyvuodamas tuo, jog darbuotojas tariamai nebegali atlikti tų darbo funkcijų. Tai galėtų būti traktuojama kaip diskriminacija dėl negalios", – pasakoja B.Sabatauskaitė.

Netrūksta abejonių

Abi specialistės sutaria, kad diskriminacijos užuomazgų Lietuvoje vis dar galima aptikti vien vartant darbo skelbimus. Į specifines pozicijas, neretai apmokamas mažiau, kviečiami išskirtinai tik vienos lyties asmenys, vengiama samdyti minėtuosius vyresnius asmenis, akcentuojant jauno ir veržlaus komandos nario poreikį. Visgi M.Jurkutė džiaugiasi, kad per pastaruosius metus padaugėjo konsultacijų iš darboviečių, kurios nori sužinoti, kaip galėtų užtikrinti kolektyvui saugią darbo aplinką ir diegti lygių galimybių politiką.

Anot B.Sabatauskaitės, labai svarbu atskirti žmogaus diskriminaciją nuo bet kokio nevienodo ar labiau palankaus elgesio su tam tikra asmenų grupe įdarbinant, pavyzdžiui, specialios priemonės ar subsidijos, skirtos jaunesnio ar vyresnio amžiaus asmenų ar asmenų, turinčių negalią, įtraukčiai į darbo rinką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kažkokios

kažkokios portretas
klounados požymiai ........... sėdi ir nuotoliniu budu darbo santykius bando reguliuot nuo Covid 19 nepaskiepytos

Pinis

Pinis portretas
Visada nepriima vyresnių žmonių į darbą. , ne tik dabar.

Dobrovolska blogiau už gėjus

Dobrovolska blogiau už gėjus portretas
Lietuva su dobrovolskom čmarytėm armonaitėm -visaais tais lenkų internacionalistais- yra apgailėtina valstybė. Ir su šitų kumelių režimu- visada tokia ir liks
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar
    Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 met...

  • Palydovo belaukiant
    Palydovo belaukiant

    Moderniosios Rusijos kankinys A.Navalnas kalėjime ūmai pasigedo Korano. Nors dar ne taip seniai buvo sulaukęs kritikos dėl nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų, atvykusių į Rusiją iš musulmoniškų Vi...

    1
  • XX a. palydos
    XX a. palydos

    Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu. ...

    2
  • V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
    V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos

    Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. ...

    4
  • Ir mes turime kosmonautų
    Ir mes turime kosmonautų

    Vakar būta kosmonautų dienos. Galėtų būti šventinis laisvadienis. Ir visiškai ne dėl to, kad J.Gagarinas, kurio gatvėje tiek daug žmonių gyveno, nuskrido į kosmosą, pažiūrėjo, kaip mes ant debesėto gaublio gyvename, ir grįžo atga...

  • Euras nuvertėja, ponai!
    Euras nuvertėja, ponai!

    Aukščiausiasis galų gale apšvietė viršugalvius Vyriausybėje ir ši panaikino žeminančius judėjimo ribojimus, kurie priminė ragų-kanopų kordonus sovietmečiu. Tačiau tas pats aukščiausiasis vis tiek pašyk&sca...

    7
  • Kas skleidžia melą apie muziejų?
    Kas skleidžia melą apie muziejų?

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų: neva jį ruošiamasi sunaikinti, o jo kūr...

    3
  • Kas taps antikinio meno meka?
    Kas taps antikinio meno meka?

    ES jaučiama antikinio meno apyvartos ribojimo tendencija – eksportui iš ES reikalinga kompetentingos institucijos eksporto licencija bet kokiam archeologiniam radiniui, kad ir kainuojančiam 1 centą. ...

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    6
Daugiau straipsnių