- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Arūnas Dambrauskas
Kartą potencialus tradicinių lietuviškos duonos produktų gamintojas ir vartotojas Suvalkijos laukų dirvą ariančio žmogaus paprašė paaiškinti, kaip išsikepti tradicinės duonos.
Pasak plačiai žinomos versijos, suvalkietis jam paaiškino: pirmiausia reikia žemę išarti (plius brangstantis dyzelinas – autoriaus pastaba), paskui reikia pasėti rugius (plius brangstantis dyzelinas), paskui reikia patręšti (plius brangstantis dyzelinas ir brangstančios trąšos), paskui reikia nukirsti ir iškulti (plius brangstantis dyzelinas), paskui reikia sumalti (plius brangstanti elektra), paskui reikia iškepti (plius brangstanti elektra arba malkos).
Rezultatas – tradicinė ruginė duona. Ir dar, be to, pageidautina visus kepaliukus suraikyti, taip padidinant prekinį patrauklumą, mat vartotojų poreikiai ir reikalavimai nuolat didėja alkano ir išpaikinto vilko kąsniais.
Kadangi, kaip daugeliui žinoma, tradicinės duonos gamyba susidomėjęs interesantas turėjo vilko apetitą ir veltėdžio nekantrumą, jis savo planų atsisakė. Neva jis pareiškęs: kaip iki šiol be duonos apsiėjau, taip ir toliau apsieisiu.
Ir kas pasakys, kad pilkis apsišovė – regis, uoste užuodė komplikuotas tradicinės duonos perspektyvas.
Duonos gamyba reikalauja iš tiesų daug kuro, elektros ir laiko sąnaudų, todėl teko girdėti net strateginio pobūdžio pasvarstymų: kam eikvoti brangstančius elektros išteklius duonai, jei galima apsirūpinti ryžiais, kurių gamybos ciklas yra paprastesnis, panaudojimo ir ilgalaikio saugojimo galimybės – platesnės, o maistinės savybės – be esminių skirtumų.
Apetitu nesiskundžiantį vilką savyje užsiauginusių šiuolaikinių vartotojų poreikių grimasos kartais atrodo gluminančios.
Iš naujausią įrangą turinčių kepyklų sklindant įvairiausių bandelių ir batonų kvapams, tradicinė duona atrodo sprangi, rūgšti, neįdomi.
„Nuobodi, – pasakė iš Škotijos sugrįžusi jauna lietuvė ir pridūrė: – Na, nebent smulkiai supjaustyta ir paskrudinta – pupelių, fermentinio sūrio ir majonezo mišrainėje.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Talka III forte...
-
Miškasodis ties Karmėlava...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen8Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
