Šiam dar ne pensinio amžiaus parlamentarui, bet jau peržengusiam jo jaunesniojo kolegos A.Verygos nustatytą ekstremalių metų ribą koronaviruso pandemijos akivaizdoje tapo neramu, ar ribojimai vyresniems nei 60-ies ir kitoms rizikos grupėms priklausantiems asmenims patekti į įstaigas, patalpas ir gauti įvairias paslaugas nėra diskriminuojantys ir neprieštarauja Konstitucijai?

"Valstiečių" lyderis R.Karbauskis tokiuose galvojimuose ir iniciatyvose politiškai greitai įžvelgė grėsmę rinkėjams, paprastiems žmonėms (tarsi jie kam nors kada nors būtų nuoširdžiai rūpėję, išskyrus gal tik rinkimų kampanijos metą), nepamiršdamas apkaltinti tuo konservatorius. Jo teigimu, "prokonservatoriška propaganda pradėjo neigti koronaviruso grėsmę senjorams ir kaltinti valdžią" bei pridūrė vertinąs tai "kaip sąmoningą kėsinimąsi į šių žmonių gyvybę".

Tik nebeklauskite šito A.Verygos, jei jau net jis pagaliau prasitarė norįs išgerti ko nors stipresnio, situacija po saule išties nepaprasta.

Gal ponas R.Karbauskis ir teisus. Bet kaipgi kadenciją baigiančio Seimo nariai? Kodėl jais yra rizikuojama? Kodėl, siaučiant baisiajam virusui, jie eina į darbą ir visur kitur be jokių ribojimų, nors 53 iš jų jau peržengė 60 metų? Net P.Gražulis ir tas patenka į šį sąrašą, jau nekalbant apie vyriausią seimūną – 79-erių J.Imbrasą. Be to, dar trys Seimo nariai rizikos amžiaus ribą peržengs nesulaukę naujų rinkimų.

Kodėl jie išskirti iš pažeidžiamųjų grupės? Ar jiems galioja graudžiai nuvalkiota "Gyvulių ūkio" banaliausioji lygybės formulė apie lygius, lygesnius ir lygiausius?

Tik nebeklauskite šito A.Verygos, jei jau net jis pagaliau prasitarė norįs išgerti ko nors stipresnio, situacija po saule išties nepaprasta. Ir ne į visus klausimus šiandien įmanomi atsakymai.

Tad, kaip kadaise mestelėjo sarkazmo meistras spalvingasis  O.Wilde’as, "nešaudykite į pianistą – jis daro viską, ką gali".