„TTK nutarė padaryti papildomą uždarą pasitarimą visų komiteto narių, kad peržiūrėtų tą informaciją, kuri buvo per pastaruosius keletą metų apie tos dokumentacijos gavimą“, – trečiadienį BNS sakė TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Anot jo, įvertinę duomenis apie Seimo narių realų darbą su įslaptinta informacija, TTK nariai galės apsispręsti, kurioms Seimo pareigybėms reikėtų gauti leidimą dirbti su slaptais duomenimis, o kuriems – ne.

Trečiadienį TTK turėjo svarstyti Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą į Seimo statutą perkelti reikalavimus parlamentarams dirbti su įslaptinta. Tačiau to nepadarė, demokratų frakcijos narei Agnei Širinskienei pasiteiravus, kuo remiantis parengta komiteto išvada su siūlymu gerokai patrumpinti parlamento vadovo teiktų pareigybių, kurioms privalu turėti leidimus dirbti su slapta informacija, sąrašą.

J. Sabatauskas teigė, kad duomenys, kuriais grindžiamas komiteto siūlymas, yra riboto naudojimo ir pasiūlė surengti uždarą pasitarimą.

TTK nariams buvo pateiktas siūlymas iš Seimo pareigybių, kurias užimantiems Seimo nariams reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo išbraukti Audito, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos komitetų, Antikorupcijos, Energetikos ir darnios plėtros, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijų bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovus, jų pavaduotojus ir narius.

Seimo pirmininkas S. Skvernelis trečiadienį LRT radijui šį TTK projektą įvertino kaip nesusipratimą ir situacijos nesuvokimą.

„Nenorėčiau tikėti istorijomis, kad tai daroma būtent norint išsukti vieną iš koalicijos partnerių, bet tai, kas yra siūloma pono Sabatausko, tai yra visiškas nesusipratimas, nesusivokimas“, – per LRT radijo laidą „Aktualijų studija“ sakė parlamento vadovas.

„Net pačiam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, visam komitetui siūloma, kad nereikėtų turėti leidimo dirbti su slapta informacija. Sunkiai įsivaizduoju, kaip šis komitetas galėtų vykdyti parlamentinę kontrolę. Sakykime, kaip šalies policijos vadovas, aš kažkada komitetui teikdavau, pavyzdžiui, informaciją apie organizuoto nusikalstamumo būklę Lietuvoje, ta informacija nėra vieša“, – tvirtino jis.

Anot Seimo pirmininko, jeigu būtų priimtas minėtas projektas, parlamentinė kontrolė taptų „bedantė ir nereikalinga“. Kaip to pavyzdį jis minėjo Seimo Antikorupcijos komisiją.

„Reikia tiesiog suvokti, kad šioje geopolitinėje situacijoje Seimo nariai, kiek tai įmanoma, pagal jų pareigybes, turi turėti pilną informaciją, taip pat – ir slaptą informaciją, kad galėtų tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas savo ruožtu trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė, kad TTK išvada remiasi statistika, kiek kartų komitetų ir komisijų nariams per tam tikrą laikotarpį buvo kilęs poreikis susipažinti su slapta medžiaga.

„Tam, kad mes nespekuliuotume, kam iš tikrųjų reikia, kam nereikia, kas gelbėjamas, kas negelbėjamas. Atsiremdamas į tą statistiką, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kiek aš žinau, ir pateiks siūlymus. Čia nėra nei gelbėjimo akcija, nei kieno nors žlugdymas“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Praėjusią savaitę Seimas pradėjo svarstyti parlamento vadovo siūlymą į Seimo statutą perkelti reikalavimus parlamentarams dirbti su įslaptinta, taip pat – ir pareigybių, kurioms privalu būtų turėti tokius leidimus, sąrašą.

Dabar Seimo narių pareigybių, kurioms būtina turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, tvirtina parlamento vadovas savo potvarkiu.

S. Skvernelis pažymėjo, kad šias pareigybes įrašius į įstatymo galią turintį Seimo statutą, parlamentarams už jo sulaužymą grėstų ir didesnė atsakomybė.

Pagal S. Skvernelio projektą, Seimo statuto priede būtų numatyta, jog su slapta informacija turi galėti dirbti Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės, Seimo laikinosios ar specialiosios tyrimo komisijų bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariai, taip pat – Biudžeto ir finansų komiteto, Antikorupcijos, Energetikos ir darnios plėtros komisijų vadovai.

Seimo vicepirmininkams ir opozicijos lyderiui privalu turėti leidimą dirbti su „Visiškai slaptai“ pažymėtais dokumentais.

Seimo statuto pataisoje nurodyta, kad jeigu į minėtas pareigas paskirtam parlamentarui leidimas dirbti su įslaptinta informacija negali būti išduotas arba jo turėtas leidimas panaikinamas, Seimo pirmininkas ar jo įgaliotas pavaduotojas inicijuoja parlamentaro atleidimo iš pareigų procedūrą arba pakeičia komiteto, komisijos ar kito Seimo struktūrinio sudėtį, kad jame pareigų neužimtų parlamentaras, kuriam nesuteiktas leidimas.

Kaip skelbė BNS, minėtas pataisas S. Skvernelis pateikė kilus diskusijoms dėl koalicijos partnerio, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio galimybių būti delegacijos nariu NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

Balandžio 29 dieną Seimo pirmininkas pasirašė potvarkį, kuriuo po žvalgybos rekomendacijos nesuteikė leidimo dirbti R. Žemaitaičiui su įslaptinta informacija.

Valstybės saugumo departamentas savo išvadą dėl šio politiko grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo R. Žemaitaitis pripažintas sulaužęs priesaiką, taip pat jo lengvabūdiškumu ir neatsakingumu.