Kleboniškio miško parke rastas kruvinas šuniukas pamažu sveiksta. Jam buvo nudirta trečdalis odos. Specialistai spėja, kad gyvūnas galėjo pakliūti po automobilio ratais.

„Šuniukas gulėjo toje vietoje, pro kurią praeina gausybė žmonių. Mums niekaip nesuprantama, kaip niekas taip nesusirūpino. Sulaukėme tik vieno žmogaus skambučio, kuris pranešė apie leisgyvį šunį“, - praėjus kelioms dienoms po įvykio stebėjosi bendrovės „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

Pirmadienį į vietą, kur gulėjo sužalotas mišrūnas, Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai išvydo kraupų vaizdą. „Buvo daug kraujo, nusimečiau švarką ir apglėbiau juo šunelį“, - pasakojo asociacijos darbuotoja Lolita Grubliauskienė.

Maždaug trejų metų už taksų veislės šunį šiek tiek didesnis šuo buvo skubiai nugabentas į Vidmanto Kairevičiaus veterinarijos kliniką. Čia patyrę specialistai atliko sudėtingą operaciją.

„Gyvūnas buvo nukraujavęs, tačiau buvo sąmoningas, tik negalėjo paeiti. Jokių kaulų lūžių nėra. Teko atgal užnerti odą, sujungti ją su kūnu, ir vidinėmis bei išorinėmis siūlėmis susiūti“, - sudėtingą chirurginę operaciją apibūdino gydytojas Tomas Kairevičius.

Veterinaras svarstė, kad šuo galėjo nukentėti ne nuo neturinčių ką veikti paauglių, o pakliuvo po automobilio ratais. „Sunku pasakyti, ar čia išvis žmogaus darbas. Neatmetame ir tokios galimybės, kad šuo pakliuvo po mašina. Gal jį užkabino duslintuvas ir tempė kurį laiką“, - spėliojo R.Kairevičius.

Netrukus po nelaimės atsirado ir šuns šeimininkas. Pasirodo, Amsis gyvena Romainiuose. Kaip jis atsidūrė Kleboniškio miške, šeimininkas neturėjo supratimo. Pasak veterinarijos gydytojo, nukentėjusį augintinį, kuris slaugomas klinikoje, kasdien lanko jo šeimininkas.

Jeigu Amsis sveiks, kaip numatyta, dar kelias dienas jis pagyvens veterinarijos klinikoje ir paskui bus išleistas namo.

Kaip ir visos istorijos apie nežinomų piktadarių sužalotus gyvūnus, Amsio tragedija sujaudino dienraščio skaitytojus. Rašinys, kuriame pranešta apie rastą šunelį nudirta oda, išprovokavo komentatorius diskutuoti apie bausmes gyvūnų skriaudėjams ir jų elgesio priežastis.

kaunietė jauna mama

Ačiū Dievui, kad tas vargšelis sveiksta. Kaip gerai, kad medicina toli pažengus, kad veterinarai dirba neskaičiuodami nei valandų nei laiko.

As

Net neabejoju, kad tai sadisto darbas. Pirminė apžiūra tai patvirtino. Dabar, kai kilo visuomenės pyktis dėl neregėto žiaurumo, pradėjo daugiau kalbėti apie kitas versijas. Toji, kad užsikabino už duslintuvo, išvis juokinga, nes tada visas apibrozdintas būtų, gal net lūžių nebūtų išvengta. Be to, rado miške, ne gatvėje.

Pantera

Ar normalūs žmonės šitaip elgiasi? Net nežinau, kaip tokius sadistus galima pavadinti, bet kas tiesa – į jų rankas papulti būtų siaubingiau už mirtį.

As

Negi valdžia negali išleisti įstatymo, kuris griežtai baustų (aš visai sutikčiau, kad tai būtų mirties bausmė už gyvūno kankinimą). (...) Kol Dievas nubaus, gali praeiti daug laiko, bet tokie išgamos negali vaikščiot šventa Lietuvos žeme.

lialė

Ir gyvūnas turi širdelę, jis savo šeimininko niekad nenuskriaus, o šeimininkas? Ne veltui sakoma, kad ištikimas kaip šuo. Kas nemyli gyvūno, tam ir į žmogų nusispjauti.

Nu jo

Nu jo, kai rašo, kad išprievartavo mergaitę, komentarų – vienetai. Tikrai daromės išsigimėlių tauta – labai jau mylime šunis, o ne žmones. Mane asmeniškai abejingumas žmogui ir įspūdinga meilė gyvūnams glumina...

Rasa to Nu jo

Nereikia gyvūnų mylėti "be proto", bet tokio elgesio su tais, kurie patys negali apsiginti, toleruoti taip pat negalima.

Ona

Dėkoju visiems, gelbėjantiems šunelį. Toks žiaurumas neatsiranda iš niekur.Vasarą autobuse išgirdau 14–15 berniukų paauglių pokalbį. Jo tema – žiaurumas ir sadizmas ir iš to patiriamas malonumas matytų filmų pagrindu, nesveikai blizgančios paauglių akys lyg psichikos ligonių, galų gale visi nusprendė, kad geriausia būtų pakankinti benamį ir taip pasitenkinti. Buvo šlykštu ir baisu. Tėvai turi rūpintis savo atžalomis – žinoti, kuo jie gyvena, ką veikia. Tėvai privalo skiepyti meilę ir globą gyvūnams, tada ir bus mažiau išsigimėlių...

Rita

Va, turėjo sugriežtinti šunų laikymo taisykles – tai ne, pasirodo Seimą pasieks įstatymas, lengvinantis šunų laikymo sąlygas. Kol nebus griežtų reikalavimų norintiesiems įsigyti šunį, kol nebus padidintos įmokos (kad galėtų samdyti darbuotojus šunų š... sutvarkyti), tol ir gyvensim apsidergę šunų išmatomis, ir visokie apsinarkošinę elgsis, kaip nori.

Mergina

Šiurpstu skaitydama ir kyla natūralus klausimas: žmonės, kas jums darosi? Iš kur toks žvėriškumas, ar čia kažkokie psichiškai nestabilūs darbuojasi, išsiliejantys ant apsiginti negalinčių aukų. O jei tas šuo gindamasis būtų nuplėšęs gabalą odos skriaudikui, tai visos TV žinios būtų pranešusios: agresyvus šuo užpuolė žmogų, svarstoma, ar jį nušauti. Gaila, bet mūsų toks mentalitetas, kovinio šuns nebūtų taip nuskriaudę. Gaila, labai gaila gyvūno.