Lygūs tarp lygesnių

Pastaroji savaitė buvo viena įdomesnių. Per šešias dienas Lietuvą sudrebino mažiausiai trys skandalai.

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas viešai pasisakė, kad nepritaria siūlymams paviešinti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo slaptąją medžiagą.

Tą pačią dieną spaudoje pasirodė pranešimas, kad politikams liudiję pareigūnai tvirtino, jog prieš penketą metų Klaipėdoje vyko įtartini dalykai, kuriuos tyrė kontržvalgybininkai iš Vilniaus.

Ši tema ir anksčiau buvo gromuluojama kai kuriuose leidiniuose.

Žurnalistai net žino, jog NSGK parengtose ir Seimo palaiminimo laukiančiose išvadose vardijamos tarnybinės paslapties neteisėto atskleidimo problemos.

Neverta nė sakyti, kad tokie dalykai, nors ir svarbūs visuomenei, slepiami.

Kam kyla noras paviešinti slaptą medžiagą, rizikuojant ne tik netekti posto, bet ir sėsti už grotų?

Ar nebus pavyzdį parodžiusi ta pati tarnyba, kai mėnesį iš šalies televizijos ekranų ir radijo aparatų liejosi teatralizuoti dialogai, kurių siužetus sudarė slaptos prezidento R.Pakso ir J.Borisovo telefonų pokalbių išklotinės?

Ta pati istorija nutiko ir su Vilniaus mero A.Zuoko bei „Rubikono“ vadų pokalbiais.

Ar ne iš slaptųjų tarnybų ąsočio buvo išleistas šis džinas?

Po to jau nieko nestebina, kad žiniasklaida anksčiau nei pareigūnai sužino apie tai, kokius miltelius rado G.Einikio mašinoje.

Tyrėjai apie miltelių sudėtyje esantį kokainą pirma perskaito laikraštyje, o vėliau gauna tai patvirtinančią oficialią faksogramą. Kas šiuo atveju nutekino informaciją? Ekspertai? Policijos departamentas? Ir kam tai buvo reikalinga?

Slapta kompromituojanti informacija seniai tapo preke. Ji naudojama susidoroti su konkurentais, nutildyti per garsiai šaukiantį politiką ar paprasčiausiai užsidirbti padėtį valdžios hierarchijoje.

Galėtume į tas erzelynes su kompromatais nekreipti dėmesio: na, kariauja vyrai dėl valdžios visais įmanomais metodais, ir tegul.

Tačiau bėda ta, kad dažnai susikompromitavę žmonės valdo mus ir lemia mūsų ateitį: griauti ar renovuoti atominę elektrinę, parduoti „Mažeikių naftą“ ar tvarkytis patiems, stoti į NATO ar Europos Sąjungą ar likti neprisijungusiems kaip Šveicarija?

Galų gale iki šiol niekas neatsakė į klausimą - kas 1988 metais sukvietė inteligentus ir įkūrė visuomeninį judėjimą M.Gorbačiovo pertvarkai remti, vėliau pavadintą tiesiog Sąjūdžiu.