„Tuojau pat liaukitės“, – paliepia mokytojas. Niekas nekreipia dėmesio. Ant Vyčio atvaizdo ištyška pomidoras.

Normaliems mokiniams įgrysta tas jovalas ir jie išeina iš klasės į koridorių. Jie norėtų dirbti tvarkingai, pagal planą. Gailisi patekę į tokią kvailių klasę. Prašo, kad priimtų į kitą klasę, kur procesas vyksta kruopščiai, drausmingai, apgalvotai. Deja, sako jiems, negalime jūsų priimti, nes klasės jau sukomplektuotos. Suprantame, kad situacija tikrai kvaila, bet negalime padėti.

Grįžta normalūs mokiniai į kvailių klasę. Čia jau skraido suolai, dūžta langai, Vyčio atvaizdas – ant grindų, o mokytojas skambina policijai. Nėra kur eiti normaliems mokiniams.

Tada eina pas mokyklos direktorių. Nenorime mokytis kvailių klasėje. Direktorius – buvęs imtynininkas. Moka kalbėtis su kvailiais. Pasikviečia juos ir sako jiems įkandama kalba: čia žmonės atėjo mokytis, o ne kvailioti. Jei ir toliau kvailiosite ir trukdysite kitiems mokytis, aš jums kaulus sulaužysiu. Tie suprato ir pažadėjo: nebekvailiosime.

Buvo galima pagalvoti, kad direktorius imtynininkas pasiekė gerą rezultatą.

Tačiau tarp kvailių dabar yra ir labai gudrių kvailių. Jie nesnaudė ir viskas susiklostė taip, kad direktorius imtynininkas atsidūrė kvailio vietoje, mat kvailiai tiesiog pasiskundė savo kvailiems tėvams, o tie jau žinojo, kur Lietuvoje kvailių teisybės ieškoti.

Į mokyklą netrukus atidundėjo specialiosios tarnybos ir pradėjo tyrimą. Kas pasakė kvailys? Direktorius! Na, tamsta direktoriau, čia jau – ajajai ir ojojoi.

Daugiau kvailių mokykloje direktoriaus niekas nebematė. Jis buvo paklotas ant valdiško parketo, o jo karjera visiškai sužlugdyta.

Moralas. Mokame kvailioti Lietuvoje ir kitus galime pamokyti. Dar yra tikinčių, kad galioja posakis: duok kvailiui kelią. O tada tas kvailys atlekia antilopės šuoliais ir pasiekia stebėtinai aukštas karjeros viršūnes.