Koronaviruso kelionė po Europą kelia vis didesnes problemas

Dar praėjusią savaitę, kai užsikrėtusių koronavirusu Europoje nebuvo daug, atrodė, kad šio viruso padariniai Lietuvos ekonomikai bus maži: manėme, kad virusas tiesioginių nuostolių pridarys tik pramonės bendrovėms, perkančioms būtinus komponentus iš Kinijos. Tačiau padėtis ir įtakos ekonomikai vertinimas visiškai pasikeitė savaitės pradžioje ėmus sparčiai augti užsikrėtusių asmenų skaičiui Europoje. Tą įrodo ir pokyčiai kapitalo rinkose – per dvi dienas Vokietijos akcijų indekso DAX reikšmė smuko beveik 6 procentais. 

Akivaizdu, kad žala Lietuvos ir Europos ekonomikai kasdien didės, jeigu užsikrėtusių asmenų skaičius Europos valstybėse augs ir vis daugiau regionų, kaip dabar Šiaurės Italijoje, taps laikinai izoliuoti. Tokiu atveju vis didesnių tiesioginių nuostolių patirtų transporto, turizmo, prekybos, pramonės ir kitų sektorių bendrovės. Dėmesiui iš Kinijos nukrypus į Europą reikia pastebėti, kad remiantis oficialia Kinijos pateikiama statistika, naujų užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius šalyje mažėja ir tai yra gera naujiena.

Iki praėjusio savaitgalio tarptautinės organizacijos gana pasyviai stebėjo koronaviruso įtaką pasaulio ekonomikai.

Operatyvūs rodikliai, tokie kaip anglies ar elektros vartojimas, spūstys miestuose ar konteinerių skaičiaus pokytis uostuose, rodo, kad Kinijoje verslas po daugiau negu mėnesį trukusio karantino pradeda didinti veiklos apimtį. Tačiau įprastam veiklos lygiui pasiekti ir visam chaosui sutvarkyti prireiks dar bent kelių savaičių. Antra vertus, nuostoliai pasaulio tiekimo grandinei jau padaryti: gaminiai, kurie Kinijoje nebuvo pagaminti laiku, paprasčiausiai laiku nepasieks ir Europos ar JAV pirkėjų. Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą.

Prekės laivais konteineriuose iš Kinijos keliauja pusantro mėnesio, todėl jeigu šiandien tam tikri komponentai nebuvo išsiųsti iš Kinijos gamyklos, jie Lietuvos balandžio pabaigoje nepasieks. Jeigu įmonės neras alternatyvių žaliavų ar komponentų kitose šalyse, gamyba kai kur laikinai sustos. Ne visi komponentai laiku bus pristatyti ne tik į Lietuvos, bet ir Vokietijos, Prancūzijos ar Švedijos gamyklas. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, automobiliui pagaminti reikia 30 tūkst. detalių. Jeigu bent vienos iš jų trūksta, gamybos procesas sustoja.

Iki praėjusio savaitgalio tarptautinės organizacijos gana pasyviai stebėjo koronaviruso įtaką pasaulio ekonomikai. Tarptautinio valiutos fondo ar Europos Centrinio Banko ekonomistai šio viruso įtaką ekonomikai vertino pagal „V“ formos įvykių scenarijų: kai nepalankių įvykių įtaka ekonomikai būna trumpalaikė ir po staigaus kritimo ekonomikos augimas greitai grįžta į ankstesnes plėtros vėžes. Išsipildžius tokiam scenarijui, Kinijoje jau antrą ir trečią 2020 metų ketvirtį gamybos apimtis ne tik grįžtų į įprastą lygį, bet ir jį viršytų. Tačiau įvykių vertinimas ir prognozės keičiasi ir keisis pradėjus sparčiai augti užsikrėtusiųjų skaičiui Europoje ir didėjant tikimybei, kad Europai artimiausiu metu teks pakartoti Kinijos karantino scenarijų. Tokiu atveju tiekimo grandinės pasaulyje susijauktų daug labiau ir turėtume ne V, o L formos ekonomikos pokyčių scenarijų – ekonomikos problemos tęstųsi ilgiau negu vieną ketvirtį.

Šiuo metu, kai situacija keičiasi kas dieną, įvertinti, kokio dydžio įtaką koronavirusas turės Lietuvos ekonomikai, yra labai sudėtinga.

Tikimybė, kad Europos valstybėms teks pakartoti Kinijos karantiną, kasdien auga daugėjant valstybių, kuriose fiksuoti nauji užsikrėtimų atvejai. Dar prieš dvi savaites teigėme, kad šių metų pirmą pusmetį Europoje nebeišvysime Kinijos turistų. Dabar galima drąsiai teigti, kad ES smarkiai smuks ir vidinis turizmas, ir tai bus trumpalaikis smūgis turizmo, transporto sektoriui. Taip pat turėtų vis labiau sunerimti ir prekybos sektorius. Pavyzdžiui, Kinijoje vasarį gyventojai atidėjo nebūtiniausių prekių įsigijimą (tiesa, neveikė ir daugelis parduotuvių). Naujų automobilių pardavimai Kinijoje pirmą vasario pusę krito 92 procentais, išmaniųjų telefonų pardavimai vasarį bus smukę daugiau negu 50 procentų. Nesuvaldžius koronaviruso plėtros Europoje ir izoliuojant tam tikrus regionus, veikiausiai bus stabdomas ir pramonės gamyklų darbas. Todėl Lietuvos gamybininkų ir transporto bendrovių, kurioms Europa yra svarbiausia eksporto rinka, nuostoliai būtų akivaizdūs.

Investuotojų kapitalo rinkose nuotaikos tiesiogiai priklausys nuo to, kaip keisis naujų užsikrėtimų skaičius Europoje ir kokių valstybių regionus koronavirusas pasieks. Jeigu šis skaičius Europoje greitai nustos augti, akcijų rinkos gali greitai susigrąžinti praradimus. Tačiau to dar, matyt, teks palaukti. Ypač jeigu koronavirusas pradės sparčiau keliauti ne tik po Europą, bet ir po JAV. Kaip įprasta, investuotojai prasidėjus panikai rinkose ėmė dairyti į centrinius bankus ir valdžios sektoriaus atstovus, tikėdamiesi tolesnių jų veiksmų, jeigu reiktų imtis ekonomikos skatinimo priemonių. Kinijos centrinis bankas į tokio masto ekonomines problemas, kokios buvo Kinijoje, sureagavo staigiai. Tačiau Europoje ar JAV kol kas realūs koronaviruso padariniai ekonomikoms nėra dideli, todėl greitų centrinių bankų sprendimų tikėtis nereikėtų. Kita vertus, reikalams judant nepalankia linkme jie turės gerai pasverti, kaip reaguoti į galimą trumpalaikį ekonomikos susvyravimą.

Šiuo metu, kai situacija keičiasi kas dieną, įvertinti, kokio dydžio įtaką koronavirusas turės Lietuvos ekonomikai, yra labai sudėtinga. Žinoma, didžiausias neigiamas pasekmes turėtų scenarijus, jeigu Lietuvoje atsirastų užsikrėtusiųjų koronavirusu ir jų skaičius pradėtų staigiai augti. Todėl valdžios, verslo ir pačių gyventojų aktyvūs veiksmai imantis prevencijos priemonių yra patys svarbiausi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    3
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių