Kodėl ji vis dar yra kalbinama?

Ji, vaizdžiai kalbant, yra „mušta korta“. Po visų nesąmonių ir nusikalbėjimų, kurie vyko jai „premjeraujant“, į ją, kaip ir į rinkėjus apgavusią dar vieną politinę ikoną, nebeįmanoma žiūrėti kaip ir rimtą politikę.

Jau vien tai, kad ją grąžino į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, mano nuomone, yra absurdas, bet tą dar įmanoma suprasti. Reikia gi duoti kokį nors paguodos prizą savo galimybes pervertinančiam žmogui. Bet kam ją nuolat kalbinti ir dar pateikti tuos jos atsakymus kaip kažkokią rimtą informaciją?

Pakartosiu – į ją, kaip į rimtą politikę, galinčią eiti kažkokias pareigas, nebeįmanoma žiūrėti. Jos, kaip ir buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, politinė karjera faktiškai yra baigta. Dabar jos abi, geriausiu atveju, tegali būti paprastomis Seimo narėmis.

O gal žurnalistai mano, kad mums smagu ir linksma klausyti I. Ruginienės pasirodymų?

Kitas dalykas. Neseniai po ilgos pertraukos pabandžiau pasižiūrėti posėdį iš Seimo ir buvau priblokštas. Nemaža dalis mūsų Seimo narių kalba lyg protinės negalios kamuojami žmonės.

Jokių aiškių sakinių, jokios rišlios minties.

„Aaaa... aš čia apklausiau pas save rajone gyventojus i jie, tipo, aiškino, kad 60 procentų jų yra prieš tą įstatymą, 30 yra už, 20 norėtų referendumo“, – taip ar kažkaip panašiai vogravo kažkuris parlamentaras, kurio net veido ir pavardės nepajėgiau įsiminti.

Ir čia mūsų Seimo nariai? Čia mūsų tautos atstovai? Čia žmonės, leidžiantys įstatymus?

Ponai seimūnai, gal jūs nueikite pas kokį logopedą, kad jis arba ji pamokytų, kaip reikia rišliai ir aiškiai kalbėti viešumoje, priešais kameras, bendraujant su kitais žmonėmis. Pinigų turite, o iš to, kad kai kurie nelankote posėdžių, galima padaryti išvadą, kad ir pati politika bei valstybės valdymas jums neįdomus.

Vadinasi, laiko turite, o veikti nėra ko. Tai jūs nors savo kalbos defektus susitvarkykite per šiuos porą metų. Gal daugiau nebeišrinkti į Seimą gausite geresnį darbą.