Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai privilegija, leidžianti pažinti jaunus žmones, pajausti jų kalbos, jų minčių tieses ir posūkius, manierą, logiką. Leidžia nujausti, kas jiems įdomu. Tie dalykai kartais glumina, kartais džiugina.

Stebėdama juos bandau spėti, ko jie tikisi iš gyvenimo, iš aplinkinių, iš valstybės, iš pasaulio. Kokią ateitį jie kurs, kaip aktyviai jie patys dalyvaus toje ateityje.

Pristatau savo labai subjektyvų tyrimėlį. Gal ir nėra čia ko atsiprašinėti bei kuklintis – dauguma tyrimų yra pakankamai subjektyvūs.

Mano studentai 19–28 m., pasirinkę socialinius mokslus. Procentaliai dominuoja merginos (maždaug ~ 70 proc.), kita dalis, kaip ir galima nuspėti, vyrukai.

Muzika – absoliučiai juos vienijanti tema. Dauguma vyrukų muzikuoja laisvalaikiu, nors savo ateities su muzika nesieja.

Festivalių kultūra jiems ypač patraukli. Daugiau kaip 80 proc. jų dalyvavo ar dalyvauja šio tipo renginiuose tiek Lietuvoje, tiek artimajame užsienyje. Net „Visagino Country“, kuris, regis, orientuojasi į vyrėlesnę auditoriją, turi fanų tarp jaunų žmonių.

Filmai – kita stipri jungtis. Bent 40 proc.  jų susipažinę ir su dabartine lietuviška produkcija. Įdomu, kad jie pozityviai vertina lietuviškus filmus, skatinančius patriotinius jausmus.

Profesionalus teatras ženkliai pralaimi aukščiau minėtoms pramogoms. Tik 15 proc. mano respondentų pastoviai lankosi spektakliuose.

Politika domisi ir gali diskutuoti aktualiais klausimais vos vienas kitas. Tiksliau – vos viena kita, nes tie 5 proc. – išskirtinai merginos.

Skaitančių pasitaiko ir netgi, sakyčiau, truputį daugėja. Jei pastaruosius metus buvau susitaikiusi, jog paskaitoje aš pasakoju apie knygas, šiais mokslo metais mes jau pasikalbame apie knygas.

Saviraiška jiems svarbu. Šokių kolektyvo pasirodymas, vaidinimas miestelio kultūros namuose iškart įgyja kitą vertę, jei respondentas buvo dalyvis, ne tik žiūrovas.

Daugėja besidominčių darniu vystymusi, tačiau procentas katastrofiškai mažas lyginant su informacijos gausa ir klausimo aktualumu. Labiausiai šių idėjų jauni žmonės būna įkvėpti padalyvavę kokiame nors projekte užsienyje; grįžus dar kurį laiką užsidegimas išlieka, tačiau aplinka – sąlygos bendrabutyje bei nuostatos pačiose ugdymo institucijose – greitai nusodina įkarštį. Čia aplinkosauga – tik dėstomas dalykas, o ne nuosekliai  įgyvendinama praktika.

Kas itin pozityviai stebina – jaunimas aktyviai inicijuoja socialines akcijas ar prisideda prie jų savanoriaudami. Bent pusė studentų, su kuriais šiais mokslo metais bendrauju, skiria savo laiką vaikams, augantiems socialiai pažeidžiamose šeimose, savanoriauja gyvūnų prieglaudose. Jaunimas jau turi patirties „pramušinėti“ savo iniciatyvas savivaldybėse, seniūnijose ir žino, kaip dalykai veikia.

Tendencija, verta pasvarstymų – daugiau nei 80 proc. studentų dirba, kad  palengvintų finansinę naštą tėvams ir galėtų bent dalinai ar visiškai save išlaikyti. Taip sakant, sveika, realybe, net labai besiskirianti nuo dangiškųjų migdolų, pristatomų aukštojo mokslo įstaigose.

Buvo metas, kai susierzindavau dėl studentų atsiprašinėjimo iš paskaitų,  prašymų nukelti atsiskaitymus dėl darbų. Dabar gi reaguoju ramiau. Puikiai suprantu, kad ne visi vėlavimai, neatvykimai yra tiesiogiai susiję su darbais. Visgi manau, kad didesnioji dalis yra objektyvūs, ir manau, kad tokią realybę būtina labai rimtai priimti domėn. Nepaprasta studentui išgyventi nedirbant. Studijoms laikas ribotas. Darbdaviai nėra labdaros teikėjai. Paskaitose pateikiama informacija turi būti itin apgalvota.

Tokia tad trumpa mano studentų stebėjimų apžvalga. Tolesnėje perspektyvoje pamatysime, ką mes, turėję privilegiją būti greta, kai jie mokėsi, buvome pajėgūs perteikti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

R

R portretas
Dėstytoją kamuoja klausimas, ar ji sugebėjo perteikti tai, ką pati žino, o man įdomus kitas klausimas: ar studentai krimsis, išgyvens ateityje, kad būdami mokslo įstaigose, nepasiėmė to, ką galėjo... Manau, kad dėstytoja dar turi pareigos ir atsakomybės jausmą išlikusį dar iš tų anų laikų, o kaip su studentais? Ar ši visuomenė išugdė atsakomybės ir pareigos jausmą?...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių