Karnavalas prasideda, ponai ir ponios, ir kaukės čia vis rafinuotesnės, Kalėdų Seneliui vatine barzda laikas slėptis po lapais. Vieni miesto parduotuvių plėšikai slepiasi po perukais, kiti po antigripinėm kaukėm, gal treti atbėgs kokiais zuikiais apsirengę, maža kur ikikalėdinė fantazija nuves.

Dar po kokios savaitės turėtų pradėti siautėti ir patys Kalėdų Seneliai, juk tokia gera maskuotė. O pardavėjos – geriausia, kad išsyk alptų, nespėjusios atidaryti kasos aparato. Užeina Kalėdų Senelis į parduotuvę – alpsti žaibiškai. Ir pinigai lieka, ir Senelis gal į doros kelią grįš.

Nes, išklydus iš doros kelio, galima ir labai labai prisikvailioti. Kaip štai viena juodojo kaunietiškojo popso atstovė, "Pūko TV" klipuose virsdavusi gėlės žiedu, o policijos nuovadoje pliku užpakaliu trankiusi grotas. Na, suprato žvaigždė, kad prasideda karnavalas, priėmė karnavalo estetiką, juk už grotų plikas tavo užpakalis ir yra vienintelė tavo kaukė, tai kuo čia dar piktintis?

O ir miestas persirengėliams plėšikams padeda, šviesas paslaugiai prigesino. Ir centų litų tamsoje paprašyti patogiau, ir vairuotojams nebebūtina pastebėti per perėjas einančius pėsčiuosius. Kokia šviesa? Naktį turi būt tamsu. Kokie pėstieji? Tegu sėdi ir žiūri TV. O miestas, prigesinus lemputes, sutaupo net porą šimtų tūkstančių. Beveik pusę konteinerinio tualeto. Kas, kad kelis kauniečius nuskynė apžlibę vairuotojai, vis tiek nuskintieji turbūt balsavo už opoziciją.

Ir apskritai – mašinos yra gėris. Joms labai trūksta daugiaaukščių stovėjimo aikštelių. Prie Nemuno jau yra, pavyzdinė. Reikia tokios ir prie Neries, batų fabriko teritorijoje. Apskritai tai galėtų ji būti daug modernesnė nei prie Nemuno, ten visi galėtų palikti ne tik mašinas, bet ir batus. Juk tiek žiemą neavimų vasarinių ir vasarą – žieminių. Atvažiavai į daugiaaukštę daugiaaikštelę, pasistatei mašiną, pasidėjai batus. Super! Neries vanduo drumstųsi iš susižavėjimo.

Baigiasi Nemuno salos urbanistinės idėjos konkursas ir daugelis jau naktimis nemiega matydami, kaip saloje dygsta dangoraižiai, prekybcentriai ir barščiasparnių tūpimo aikštelės. Ot ir nemiegokit, nemiegoti tokiu atveju – labai pilietiška. Ir iš tiesų kai kurie konkurso projektai gali atimti ne tik miegą, bet ir apetitą. Nuo žvaigždžių karų iki teletabių namelių.

Čia Niujorkas, čia Amsterdamas. Tačiau tokie ir yra idėjų konkursai. Neįmanoma salos viziją pateikti vien kaip didelės kaimo turizmo sodybos projektą (toks, beje, irgi yra). Žinoma, kad daugelį tų projektų Ostapas Benderis išsyk perkeltų į Vasiukus. Tačiau yra ten ir mąstymo apie tai, kur link turėtų vystytis pats Kaunas, koks tai miestas, kokia jo tapatybė. Svarbiausia, kad principinė vertinimo komisijos nuostata – salos neužstatymas, sala kaip parkas.

Tik ne šunparkis, kur vienas komisijos narių kadaise eidavo butelį laužti, o nagingai suprojektuotas ir sutvarkytas miesto parkas, galintis pasiūlyti ir aktyvaus, ir pasyvaus, ir net virtualaus poilsio galimybių. Jei ką nors sunervino dangoraižiai Nemuno saloje – labai gerai. Taip ir pasakykit: sunervino. Nes Kaune kol kas laimi ne sveikas protas, o nervai.