Valstybės pajamos kitąmet nusiris žemiau 2006 m. lygio. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė kitų metų biudžeto projektą svarstysiančius politikus įspėja, kad atsisakę taupyti jie sužlugdytų šalį.

Baisūs skaičiai

Išskirtiniame interviu "Kauno dienai" ministrė užsiminė, kad palyginti su jau dusyk sumažintu šių metų biudžeto planu, kitąmet valstybės piniginė gerokai suplonės.

Pasak jos, 2010 m. biudžeto pajamos iš mokesčių turėtų sudaryti apie 10,5 mlrd. litų. Tai maždaug 2,5 mlrd. litų mažiau nei šių metų biudžete, o palyginti su pernai gruodį priimtu pirmuoju biudžeto planu – net 8 mlrd. litų mažiau. Bendras biudžeto pajamų planas, be ES paramos, kitiems metams – 12,3 mlrd. litų, 2 mlrd. litų mažiau nei šių metų biudžete. Palyginti su pirmu šių metų biudžeto variantu, planuojamos valstybės pajamos per metus susitraukė beveik 7,5 mlrd. litų.

Pagal pajamas valstybė ne tik grįš į 2006 m., bet ir juos "aplenks" daugiau nei milijardu litų (prieš trejus metus valstybės pajamų planas siekė beveik 13,7 mlrd. litų). Taip pat atsidursime pusiaukelėje į 2005 m. biudžetą, kurio pajamos sudarė 11,1 mlrd. litų.

Ministrės teigimu, kitąmet subalansuoti valstybės pajamas ir išlaidas būtų tolygu savižudybei. "Su sąlyga, kad turime maždaug 10,5 mlrd. litų pajamų, palyginti su kažkada buvusiais 18 mlrd., ir "Sodros" biudžete – apie 9 mlrd. litų, išlaidas turėtume "nuspausti" iš viso apie dešimčia milijardų litų. Galima taip gyventi, tik kažin, kas paskui liktų", – dienraščiui sakė I.Šimonytė.

Negana to, minuso ženklu turėtų būti pažymėti ir dar kelerių ateinančių metų valstybės biudžetai. "Tai neabejotina. Net jeigu 2011 m. sumažinsime biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP, tai dar nereiškia, kad 2012 m. pavyks jį sumažinti iki nulio", – optimizmu netryško I.Šimonytė.

Erdvės išlaidauti nėra

"Biudžetas jau padalytas, jo kone nėra. Turim sumokėti už valstybės skolos administravimą, sumokėti į ES biudžetą, paskui yra darbo užmokestis, ES struktūrinių fondų bendrasis finansavimas, šalpos mokėjimai, pervedimai į Sveikatos draudimo fondą, dotacijos savivaldybėms. Kitoms išlaidoms lieka turbūt pusė sumų, kurios buvo gerais laikais", – tęsė finansų ministrė.

Biudžetas neabejotinai bus deficitinis, tačiau I.Šimonytė kol kas neskuba įvardyti konkretaus skaičiaus. Ministrė tikisi, kad valstybės išlaidos kitąmet pajamas viršys bent jau ne daugiau nei šiais metais. Šiemet planuojama, kad biudžeto deficitas sudarys apie 4,8 mlrd. litų.

Vis dėlto bus siekiama, kad biudžeto deficitas kitąmet būtų mažesnis. "Kiek jis bus mažesnis – dar sunku pasakyti. Nes tie pradiniai limitai, kurie buvo mūsų pasiūlyti, kai kurioms institucijoms sukėlė lengvą šoką. Kai kurioms iš tikrųjų neįmanoma neviršyti tokio limito", – pasakojo I.Šimonytė.

Lietuva jau trečius metus iš eilės viršys ES nustatytą biudžeto deficito limitą (deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP), tačiau kitos išeities esą nėra. "Kalbėti apie kokius nors procentus arti trijų būtų beprasmiška. Čia būtų mirtis", – buvo atvira ministrė.

Trečio kelio nėra

Finansų ministrės teigimu, socialinių išmokų mažinimo procesas vykdomas taip, kad kuo mažiau nukentėtų jautriausi visuomenės sluoksniai.

"Man, kaip finansų ministrei, būtų daug paprasčiau nupjauti 10 proc. nuo visko: nuo pensijų, nuo darbo užmokesčių. Bet yra žmonių, kurių pajamos tokios mažos, kad jiems tie 10 proc. būtų katastrofa. Dėl to viskas mažinama tokiu principu, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės pajustų ir didesnį pajamų nukirpimą", – aiškino pašnekovė.

Be to, kai kurių sričių atstovai esą kiek nepagrįstai skundžiasi karpomu finansavimu. "Premjeras sakė, kad grįžtame į 2006 m. Jeigu palyginsime kai kurias biudžeto eilutes, jos nuo 2006 m. išaugo kartais. Ne procentais, o kartais. Šalpos išmokos, vaiko pinigai, medikų darbo užmokestis, tiesioginės išmokos. Jeigu pajamos grįžo atgal, o išlaidos yra tame pačiame kosmose, kuriame buvo, akivaizdu, iš kur tos disproporcijos", – dėstė ministrė.

Kaip vieną geriausių išsipūtusių išlaidų pavyzdžių ji pateikė motinystės išmokas. "Jeigu mes norime išlaikyti šitą sistemą, kuri yra dosniausia Europoje, na, deja, mokesčiai, kuriuos mes mokame jai išlaikyti, yra neadekvatūs. Taigi arba didinkime mokesčius, arba supraskime, kad ta sistema mums tiesiog nepakeliama. Trečio kelio nėra", – tvirtino I.Šimonytė.

Valdiškas lašas jūroje

Finansų ministrė taip pat tikina, kad niekaip nepavyks išsiversti biudžetininkams nemažinant algų. Mat nuolat kritikuojama valdininkų armija ir Seimas suvalgo palyginti mažą valstybės išlaidų dalį.

"Pavyzdžiui, išlaidos pedagogų algoms yra labai didelės. Taigi siūlymas taupyti, pavyzdžiui, mažinant išlaidas valdininkų algoms, yra nelabai konstruktyvus. Kaip ir pasakymai, kad reikia atimti iš Seimo narių pinigus automobiliams, ir viskas bus gerai. Suprantu, dėl ko žmones tai piktina. Bet žiūrint skaičiais, tai nepalyginama. Užkalkim ministerijas, inspekcijas, departamentus, Seimą, Vyriausybę, ir susidarys maždaug milijardas litų. O mums reikia kur kas daugiau", – aiškino I.Šimonytė.

Pasakykit, kur taupyti?

Ministrė teigė puikiai suprantanti, kad tokį biudžetą prastumti Seime bus neįtikimai sunkus uždavinys. Mat politikai vienas po kito imsis ginti išlaidas vienam ar kitam sektoriui, neabejotinai bus siekiama apginti ir socialines išmokas. Tačiau to siekiantiems politikams I.Šimonytė jau dabar turi paruošusi atsakymą.

"Pernai mūsų skola siekė 15 proc. BVP. Šiais metais jau turėsime arti 30 proc. Jeigu toliau taip tempsime, 60 proc. BVP dydžio skola yra ne už kalnų. Sakoma, kad "reikia taupyti, bet ne čia". Tai pasakykit, kur, mieli ponai, – sakė ministrė. – Reikia nustoti meluoti. Jeigu kas nors išrašytų receptą, kaip gauti 10 mlrd., manau, iškart gautų Nobelio premiją."

TVF – vis dar realu

Biudžeto skylės ir toliau bus lopomos skolinantis. "Skolinsimės tais pačiais būdais kaip ir dabar. Yra tų polemikų, kad mes neva daug skolinamės iš bankų. Iš bankų mes skolinamės mažai. Be to, bankai nelinkę mums daug skolinti, ypač deficitui finansuoti, nes nuo to priklauso jų pačių reitingai. Skolinsimės iš rinkos ir tarptautinių finansinių organizacijų", – teigė ministrė.

Pasak jos, ieškant pagalbos tarptautinėse institucijose bus žiūrima į Europos investicijų banką, Šiaurės investicijų banką ar Europos Tarybos vystymo banką. "Kraštutiniu atveju tai būtų Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF – red. past.)", – sakė I.Šimonytė.

Ministrė pridūrė, kad pernai, kai Lietuva buvo įvardijama kaip viena realiausių pretendenčių į TVF paskolą, galbūt buvo pabijota paprašyti pagalbos. "Tuomet galbūt atrodė, kad TVF gelbsti tik visiškus nevykėlius, ir galbūt tai buvo stabdys, – šyptelėjo finansų ministrė. – Aišku, TVF pats didele dalimi užsitarnavo tą nelabai pageidautino skolintojo reputaciją."

Pasak jos, Lietuva šiuo metu tolsta nuo tos kritinės ribos, kai skolintis iš TVF būtų vienintelė išeitis, tačiau padėtis labai trapi. "Jeigu mes pradėsime peštis tarpusavyje ir dėl nieko nesusitarti, labai greitai gali susidaryti tokia padėtis, kai tiesiog nebus kito finansavimo šaltinio", – reziumavo ministrė.