Kas ateina per Kalėdas?

Kalbos konsultacijos

Kas ateina per Kalėdas?

Gal ne tiek kalbininkų, kiek etnografų darbas aptarinėti, kaip buvo ar yra vadinami tie, kurie ir matomi, ir nematomi dovanėles nešioja ir po eglutėmis ar kur kitur dėlioja. Bet skaitytojams, suabejojusiems, kaip ką vadinti, ir besišaukiantiems kalbininkų pagalbos, šį tą galima patarti.

Kalėdų papročių aprašuose terandame tik Kalėdų senelį, Kalėdų senį arba Kalėdų diedą, kai kur dar Kalėdą. Beje, pasakojimuose jis paminimas ir kaip senųjų metų senis. Šitokį vardą įprasta rašyti su viena didžiąja raide. Bet, kaip ir kitur, siekdami ypatingiau išskirti sakomą dalyką, galime parašyti ir abi didžiąsias – Kalėdų Senelis, Kalėdų Senis.

Tebėra išplitęs ir Senio Šalčio, Senelio Šalčio vardas (internetinė užklausa parodo šimtus vartojimo atvejų). Nors toks dovanų dalintojo vardas senesnių tradicijų neturi, bet leiskim jam pamažu išeiti, per prievartą nevarydami. Juolab kad švenčiame dvi šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus (galima rašyti ir Naujuosius Metus). Ir, kaip sako vienas aktorius – Kalėdų senelio padėjėjas, per Kalėdas jis pavaduoja Kalėdų senelį, o per Naujuosius metus – Senelį Šaltį. Žinoma, galėtų Kalėdų senelis vaikščioti ir per Naujuosius – nuo to šventė nepasikeistų.

Iš olandų tradicijos pasaulyje paplitusį dovanų senelio vardą Santa Klausas nereikėtų tempti į Lietuvą: dar susipainios tarp lietuviškų vardų, pavardžių, vietovių pavadinimų ir dovanų negausime.

Tad linkime, kad lietuviškas Kalėdų senelis nepamirštų nė vieno iš jūsų ir neštų kuo daugiau švenčių džiaugsmo, bet kartu ir išminties bei ramybės.