Pardavė ne tokį bilietą

Esu pensininkas. Žinojau, jog šį mėnesį teks daug važinėtis, nusipirkau terminuotą mėnesinį bilietą. Nuėjęs į kioską paprašiau bilieto pensininkui. Pardavėja nieko neklaususi padavė. Ilgą laiką važinėjausi be rūpesčių. Tris kartus tikrino kontrolė, bet viskas buvo gerai. Ketvirtas patikrinimas buvo ne toks malonus. Kontrolierė pareiškė, kad aš su įsigytu terminuotu bilietu negaliu važinėtis, nes jis skirtas 70 metų sulaukusiems žmonėms, o man tiek nėra. Bandžiau aiškinti, kad nežinojau to, kad kioske nebuvo informacijos, tačiau kontrolierė pareiškė, jog aš galiu sukčiauti. Mane tai labai įskaudino. Pasisiūliau kontrolierei sumokėti skirtumą tarp man reikiamo bilieto ir to, kur jau nusipirkau, tačiau veltui. Man buvo skirta 60 litų bauda. Baisiausia, kad kioskuose nėra jokios informacijos, kiek kam koks bilietas kainuoja. Tada viskas būtų aišku. Juk perkant, kai paprašai duoti bilietą pensininkui, niekas neklausia, kiek tau metų.

Povilas

Vargšės parduotuvių kasininkės

Prekybos centrų kasininkės – tikros vargšės. Joms tenka iškęsti ir visokių keistų, nemalonių pirkėjų nuotaikas. Viename prekybos centrų teko stebėti keistą situaciją. Prieš mane eilėje stovėjęs vyras, atsiskaitinėdamas už prekes, dalį sumos padavė baltais centais. Jų buvo pilna sauja. Pardavėja pradėjo juos skaičiuoti, o vyras apsisuko ir nuėjo. Moteris dar bandė prašyti, kad pirkėjas palauktų, tačiau šis, pareiškęs, jog čia yra daugiau nei reikia, nuėjo. Vargšei pardavėjai beliko vienai skaičiuoti pinigus ir sudėti į kasą. Toks akiplėšiškas pirkėjo elgesys mane papiktino. Kaip galima taip negerbti kitų žmonių darbo?

Edita

Nevažiuokite su triukšmadariais

Rugsėjo 23-iosios vidudienį į 18-ojo maršruto autobusą (valst. nr. KLH 036) Žardės stotelėje per vidurines duris bandė įlipti močiutė su trimečiu anūku. Ir močiutė, ir mažylis – skaudančiomis kojomis. Vairuotojas prieš pat jų nosis uždarė duris. Močiutė beldė, prašė atidaryti. Vairuotojas, suprantama, nė nemanė jų atverti. Tuomet keleiviai nuskubėjo prie priekinių durų. Jiems šiaip taip įlipus, vairuotojas pratrūko – paleido tokias tiradas, jog norėjosi kuo greičiau dingti iš autobuso. Iš pradžių močiutė bandė aiškintis, ginčytis su juo, įrodinėti, kad kartais galima padaryti išimčių. Tai dar labiau įsiutino vairuotoją. Todėl Sveikatos priežiūros centro stotelėje pasikvietė joje sustojusio kontrolės autobusiuko kontrolierių ir įrodinėjo jam, jog pasielgė teisingai. Kontrolierius patvirtino, kad norint įlipti per vidurines duris reikia atsiklausti vairuotojo. Kaip atsiklausti? Jeigu iki jo gali atšlubuoti per autobusą, tai ir pro priekines duris tuomet gali įlipti. Ne apie tai norėjau pasakyti. O apie vairuotojo kultūrą, jo leksikoną, pakantumą ir užuojautą. Susigūžę važiavome toliau. Berniukas močiutei vis tvirtino, kad dėdei (vairuotojui) skauda galvą. Sausio 15-osios gatvės stotelėje moteris padėjo į autobusą įlipti savo senai mamai ir įlipusi kėlė jos nešulius, paaiškinusi vairuotojui, jog, padėjusi mamai, ji išlips. Vairuotojas, nelaukęs, kol moteris pasišalins iš autobuso, uždarė duris. Pradėjus važiuoti, salone – naujas barnis. Moteris rėkė prašydama išleisti, vairuotojas įrodinėjo savo tiesą. Į autobusą įsodinta močiutė prapliupo raudoti. Taip jau sutapo, kad po gero pusvalandžio teko grįžti tuo pačiu autobusu. Moteriai paklausus, ar autobusas važiuos pro Senąjį turgų, vairuotojas jai patarė užsidėti akinius, kad perskaitytų užrašus. Kitai liepė sėdėti namie, jei nemoka mikliai įšokti į autobusą. Sakysite, reikia kreiptis į valdžią. Ką tai duos, jei ir sužinosiu vairuotojo pavardę? Net jeigu jis bus įspėtas, įrodinės savo tiesą. Pastaba jam nepridės nei kultūros, nei užuojautos. O juk vairuotojas taip pat turbūt turi senus tėvus ir pats neamžinai bus jaunas. Mielieji, venkite važinėti su tokiais vairuotojais. Tik taip išsaugosite savo nervus, nebūsite pažeminti ar net suluošinti.

Aldona