Lietuvoje vėl erzelis – kažkam labai panižo iš posto išversti ministrą Raimundą Palaitį. Net tai, kad už jį užstojo pati Jos Ekscelencija, nuožmioms jėgoms – nė motais.

Kad visas tas aliarmas yra tikra politinė akcija, nėra reikalo įtikinėti. Kodėl politinė? Pavyzdys. Kai policininkas Saulius Paulikas pražudė tris Aleksandrijos vaikus, atsistatydinti buvo priverstas policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Populiarumu jis tikrai pranoko abu dabartinio skandalo herojus – FNTT pareigūnus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Tačiau anuomet dėl darbo netekusio tautos komisaro niekas neprotestavo, nesimaudė isterijų balose, nerengė tūkstantinių mitingų, pagaliau niekas nesikėsino ir suardyti valdančiosios koalicijos.

Tad kas atsitiko, kad institucinis pareigūnų ginčas virto nervus ardančia visos šalies piliečių našta?

Vos prasidėjus šiam erzeliui, kai kurie politologai iškart diagnozavo: tai balsadėžėmis atsiduodanti politinė akcija. "Neužmirškime, kad šie metai – rinkimų", – neslėpė ir patys politikai.

Kai kas nors verčiamas iš posto, visada reikia mąstyti apie tai, kam tas politinių trilerių scenarijus naudingas. Šiuo atveju tai į naudą ne kam kitam, o Andriaus Kubiliaus konservatoriams.

Reikalas tas, kad per praėjusius parlamento rinkimus vienmandatėje Pajūrio apygardoje liberalcentristas R.Palaitis pralaimėjo konservatorių kandidatui Pranui Žeimiui. Persvara buvo nežymi – tik 265 balsų. Konservatoriai šią apygardą nuo seno laiko sava, nes pagrindinį balsų skaičių čia jiems suneša Palangos rinkėjai, kurie paprastai pasisako už dešiniąsias jėgas. Kadangi Palangoje itin žmonių vertinamas P.Žeimys šiemet nekandidatuos, o R.Palaitis norės grįžti į Seimą, galima nesunkiai prognozuoti, kas rudenį laimės rinkimus Pajūrio vienmandatėje. Mat Palangoje konservatoriai tokio stipraus kandidato, kaip P.Žeimys neturi, tad neturi ir konkurento potencialiausiam priešui R.Palaičiui.

Nesunku nutuokti, kad rinkimuose A.Kubiliaus partija labai populiari nebus, todėl kiekviena galimybė išplėšti mandatą jai reikalinga kaip mirštančiajam deguonis.

Tai suvokia ir socialdemokratai bei visa opozicija, kuri nuo viso šito politinio susišaudymo oriai laikosi tolumose. Labai iškalbingas faktas – Seimo Antikorupcijos komisijai iškilmingai skelbiant išvadas, savo nuomonę reikšti šiaip jau skubantis opozicijos vadas Valentinas Mazuronis ramiai šnekučiavosi su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Suprantama, opozicionieriams jokio skirtumo, ar naujajame Seime bus daugiau konservatorių ar liberalcentristų – ir tie, ir anie "nelimpa".

Yra ir dar vienas įstabus viso šio reikalo aspektas. Apie apkaltą prabilę politikieriai nepraleido progos smogti ir R.Palaitį palaikančiai Prezidentei. Užkulisių avantiūristus jau seniai siutina ant reitingų pjedestalo žėrinti Dalia Grybauskaitė, kuri ardo įsisenėjusias korupcines schemas, nebijo pasisakyti prieš politinėms gaujoms naudingas monopolijas ir reikalauja dirbti ne sau, o tautos labui. Visa tai nelegalių ekonominių sistemų savininkams – tarsi adata riebiose sėdmenyse. Pagaliau Prezidentės populiarumas įkyrėjo ir politikos senbuviams, kurie tokio žmonių vertinimo niekada nebuvo susilaukę ir niekada nebesulauks. Todėl tam tikros "antiprezidentinės koalicijos" atsiradimą palydi ir džiaugsmo šūksniai, ir pogrindinės ovacijos tų, kurie įpratę sočiai gyventi "pagal seną gerą tvarką". Šiame fone specifiškai atrodo Jurgio Razmos viltys, kad ministro problema netaps valstybės problema. Visos valstybės problema jau seniai yra.