Kai lozungai eurus paverčia į nulį

Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėviškės priešais.

Tačiau parodykite nors vieną dailiai giedantį iš posovietinių erdvių. Nėra tokių, visi jie bliauna harmonizuotų komunistinių melodijų motyvais, nes Vakarų harmonija jiems fiziologiškai svetima.

Dar kiti mūsų politinio zooparko specialistai, atsuktuvu vis pasikasydami sėdmenis, ambrija prieš A.Lukašenkos atominį Astravą ir vadina tai užsienio politika, nors niekam daugiau visoje ES tai nerūpi.

Ir ką priambrijo? O tą, kad "batka" liepė savo parankiniams ieškoti intymesnių santykių su Latvija, per kurios uostus baltarusiai galėtų gabenti savo krovinius, dabar vežamus į Klaipėdą. Žinant tai, kad Latvijoje yra privačių uostų, nuo tokių A.Lukašenkos užmojų valstybiškai mąstantiems žmonėms turėtų šiurpti oda ir stotis plaukai. K.Glaveckas aiškiai pasakė, kad jei krovinių srautas pasuktų Latvijos link, būtų galima kalbėti apie krizę Lietuvoje.

Reikalas tas, kad per Lietuvą geležinkeliais važiuoja ir baltarusių naftos produktai, ir trąšos, ir eksportuojama ratinė technika. Šis tranzitas mums generuoja milijonines pajamas. Faktas ir kad 33 proc. Klaipėdos uosto krovinių – taip pat baltarusiški. Vien pernai tai buvo 14,23 mln. tonų, atnešusių vėlgi milijonus eurų į mūsų iždą. Tačiau bukaprotiški dešiniųjų "ekspertų" ir politikierių, kuriems iš esmės nusispjauti į valstybės ekonomiką, lozungai gali bet kokias sumas paversti į nulį.

Iš ko tuomet formuosite Lietuvos biudžetą, mieli ponai, iš savo politinės pagiežos ar trumparegiškumo?

Šis momentas atskleidė ir dar vieną pribloškiančią situaciją: mūsų santykiai su broliais latviais yra tokie blogi, kad negali būti nė kalbos apie bendrus interesus ar projektus. Klausimas: kam tada reikalinga tokia nesibaigiančių lozungų politika, kuri iš esmės jau seniai tapo konfrontacijos ideologija, vedančia mus nežinia kur?


Šiame straipsnyje: euraipolitikaLukašenka

NAUJAUSI KOMENTARAI

tik lietuvis

tik lietuvis portretas
su latviais santykiai blogi, su baltarusiais blogi, su lenkais kaip katė su šuniu su rusais visai blogi na lieka tolimesni kaimynai - estai, suomiai, švedai tik kad aniems lituanai visai pofig na ir ką gi varom ir toliau tokią pat giesmę?

Dikoviene

Dikoviene portretas
baik trolint slykstyne tu

> Mergaitę Mašą "tratina" Lokys vaikams matant

>  Mergaitę Mašą "tratina" Lokys vaikams matant portretas
O, kas Širinskienę, niekam nematant?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių