- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamtos mokyklos labai populiarios Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Net mažiausi Norvegijos vaikai itin daug laiko praleidžia gamtoje, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kauno marių regioninio parko atstovas sako, kad Lietuvoje vaikai praleidžia pernelyg mažai laiko gamtoje, o kai kurie net nebuvę miške.
Naudinga patirtis
Kauno marių regioninio parko Lankytojų centro administratorius Evaldas Makrickas sako, kad Skandinavijos šalių gamtos mokyklose mokomasi praktiniu būdu: išeinant į lauką, susipažįstant su tam tikrais gyvūnais, augalais ir procesais, kurie vyksta gamtoje ir kurie yra stebimi gyvai.
„Paprastose mokyklose teorinis mokymas vaikams ne toks patrauklus ir ne visi vaikai yra linkę įsisavinti informaciją, kuri yra pateikiama mokytojo, kuris nelabai entuziastingai perteikia pasakojimą ar nelabai įsigilinęs į savo temą. Gamtos mokyklose darbuojasi gamtosaugos specialistai, gamtininkai, kurie turi patirties dirbant tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais, todėl suranda būdų perteikti žinias nenuobodžiai. Šias praktikas perėmėme ir Lietuvoje veikiančiose saugomų teritorijų gamtos mokyklose“, – komentuoja jis.
Anot Kauno marių regioninio parko atstovo, kaip ir Skandinavijos, taip ir Lietuvos saugomų teritorijų gamtos mokyklose viskas vyksta per patirtį: vaikams kartais duodama paragauti tam tikrų uogų, kitą kartą net ir molio gabaliukų, to mokytojai įprastose mokyklose tikrai neleidžia.
„Skandinavijos gamtos mokyklose, kiek žinau, mokytojai su vaikais į gamtą išvyksta ne vienai dienai, o su nakvyne. Sugalvoja nakvoti kažkokioje uoloje ar kitoje vietoje. Jie vaikšto po gamtą, mokosi išlikimo pamokų, stebi, kaip vyksta tam tikri procesai“, – pasakoja E. Makrickas.
Telefoninė karta
Saugomų teritorijų specialisto teigimu, Lietuvoje vaikai gamtoje praleidžia pernelyg mažai laiko, ypač palyginti su mūsų kaimynais Šiaurėje.
„Pavyzdžiui, ne visi pirmokai, kurie atvažiuoja į mūsų regioninį parką, yra buvę miške. Kai paklausi, ar esi matęs kiškio kopūstą, dažniausias atsakymas – ne. Dabar visuomenė yra šiek tiek prigąsdinta: erkių platinamos ligos, taip pat vilkų ir kitų pavojų. Žmonės tarsi atgrasomi nuo gamtos... Juk žmogus yra vienoje gamtos, biologinės įvairovės grandinėje“, – įsitikinęs E. Makrickas.
Pašnekovas tvirtina, kad ne viskas vien tik juoda, mat yra ir tokių atvejų, kai patys tėvai yra aktyvūs, jie vedasi vaikus į lauką, daug vaikšto, bet tai pavieniai atvejai.
„Labai džiugu, kad patys mokytojai iš įprastų mokyklų imasi iniciatyvos ir veža vaikus į gamtą, nes kitu atveju kai kurie vaikai į mišką nenukeliautų arba nukeliautų tik suaugę ir patirtų šoką. Pats buvimas miške, kvėpavimas grynu oru, fitoncidais, kuriuos skleidžia medžiai ir augalai, paragavimas tam tikrų uogų, kurios natūraliai auga miške, saulė stiprina imuninę sistemą. Tačiau dabar auga vadinamoji telefoninė karta. Jei vaikas suirzęs, jam duodamas telefonas, kad jis nurimtų. Galbūt tėvai nenori užsiimti su vaiku, nenori eiti į gamtą, nes taip yra lengviau, bet paskui kyla kitų problemų: tampa sunku susikalbėti su vaiku, nes jis neįpratęs, kad su juo bendrautų“, – atkreipia dėmesį Kauno marių regioninio parko atstovas.
Saugomų teritorijų gamtos mokyklos vysto ir socialinius vaikų įgūdžius: vaikai bendrauja grupėje, sprendžia uždavinius, pavyzdžiui, sukuria laužą ar pastato pašiūrę nuo lietaus. Vienam būtų sunku tai padaryti, o su grupe – visiškai kitaip.
„Tai ne tik gamtosauginis švietimas, ne tik susipažinimas su išskirtinės vertės parkais ar saugomų rūšių gamtos paveldo objektais, bet ir asmenybės, socialinių įgūdžių vystymas“, – akcentuoja E. Makrickas.
Labai džiugu, kad patys mokytojai iš įprastų mokyklų imasi iniciatyvos ir veža vaikus į gamtą, nes kitu atveju kai kurie vaikai į mišką nenukeliautų.
Jis priduria: edukuojant jaunąją kartą svarbiausia, kad ji pasijustų gamtos dalimi ir suprastų, jog gamta kartais neišsiverčia be žmogaus pagalbos, pavyzdžiui, šiukšlės pačios nesusirinks.
„Žmogus yra gamtos dalis – negali vien imti. Imdamas iš gamtos, turi jai suteikti kažką mainais, pavyzdžiui, pasodinti medį, sutvarkyti upės pakrantę ar įkelti inkilą. Mes vaikus mokome šio mainų principo, bandome lavinti gamtos tausojimą“, – pažymi gamtininkas.
Paragauti, paliesti
Išvykos, žygiai, kartais ir naktiniai, tradicinių vietos apylinkių papročių parodymas ir puoselėjimas – vardija veiklas šalies saugomų teritorijų gamtos mokyklose pašnekovas.
„Mes, kaip Kauno marių regioninio parko gamtos mokykla, pasakojame apie nuskendusius kaimus, senas žmonių istorijas, legendas, kartu prijungiame ir gamtą, ir kultūrą, ir vaikų socialinių įgūdžių vystymą. Žaidžiame daug visokių žaidimų. Būna, kad kartais vaidiname tam tikrus gyvūnus, stichijas ir sekame pasaką: ošia medžiai, o medžius vaidina keli vaikai, skrenda bitės ir pan. Stengiamės, kad vaikai įsisavintų informaciją smagiu būdu – paragautų, paliestų, užuostų, panaudotų kuo daugiau juslių ir nė nepajustų, kad kažką bandė mokytis. Informacija, priimta per patyrimą, savaime lengviau įsisavinama“, – įsitikinęs E. Makrickas.
Jo nuomone, gamtos mokyklas vertėtų įtraukti į mokymosi programas – tai paskatintų daugiau dėmesio skirti gamtai, nes dabar mokytojai išvykas organizuoja iš asmeninių mokinių tėvų lėšų.
Nėra finansinių galimybių atvažiuoti į gamtos mokyklas bent kelioms dienoms. Apskritai mūsų švietimo sistemoje reikėtų daugiau dėmesio skirti gamtai, o jeigu būtų parama – patys pedagogai vežtų vaikus į mūsų gamtos mokyklas“, – reziumuoja Kauno marių regioninio parko atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„TikTok“ gavo 345 mln. eurų baudą, kas laukia kitų?
Rugsėjį Airijos duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą populiariai programėlei „TikTok“ skirti 345 mln. eurų baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą. Pasak specialistų, į tokius sprendimus dėmesį turėtų atkreipti ir kitos s...
-
Kaunietės sapnas4
Ne vienas turistas jau pakeliui į Kauną – juk kai kas ir lanko tik UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo nusipelniusias vietas. Suprantama, visiems įdomu, kol nauja, tad Kaunas nemiega. Iš karto po pagrįstai euforiją sukėlusios žinios...
-
Paspirtuko privilegija9
Neseniai šaligatviai priklausė tik pėstiesiems. Jie tam ir buvo sukurti. Šaligatviai atsirado, kai, pasak romano „Aukso veršis“ autorių, gatves, kurias nutiesė pėstieji, užvaldė automobilininkai. Žinomo romano iš...
-
Klausimą „ar žinai, kam priklauso Krymas?‘‘, keičia „o kokios yra lytys?“17
Visuomenėje verdančios aistros dėl „Gyvenimo įgūdžių programos‘‘ visiškai pagrįstos. ...
-
Iljičius: idėjų badas2
Pasakojama, kad Šveicarijoje įsikūrusius politinius emigrantus žinios apie 1905 m. sausio 22 d. (pagal tais laikais rusų naudotą Julijaus kalendorių – sausio 9 d.) įvykius pasiekė per 24 valandas. ...
-
Grozne lijo lietus
Kai jau regėjosi, kad įtampa dėl Kalnų Karabacho slūgsta ir jau beveik galbūt bus galima jei ne užkasti, tai bent į užantį pakišti karo kirvius, kruvinas žaizdras vėl staiga sužaižaravo. Akivaizdu, kažkam iš pasalų įpylus žibalo...
-
Kai psichologiškai smurtaujama prieš vyrus1
Kauno apskrities vyrų krizių centro Vyrų linijos telefonu besikreipiantys vyrai neretai prabyla apie kasdienį ir nuolatinį nuovargio jausmą, apie motyvacijos praradimą, beprasmybę, norą nuo visų atsiriboti ir dėl to iškylančius sunkumus įgy...
-
Sistemos žavesys ir skurdas3
Per patį šiųmečio Lietuvos mokytojų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) santykių aiškinimosi įkarštį Valstybės kontrolė paskelbė Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimą. Jo tekstas – geras pli...
-
„All Media Lithuania“: draudimas įsigyti „M-1“ – neigiamas signalas verslui1
Baltijos šalyse veikiančios žiniasklaidos grupės „TV3 Grupė“ įmonė „All Media Lithuania“ teigia, kad Konkurencijos tarybos draudimas jei įsigyti „M-1“radijo stotis yra neigiamas signalas žiniasklaidai ir versl...
-
Dešimtas iš eilės bazinių palūkanų normų pakėlimas1
Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba dar 0,25 proc. punktais padidino bazines palūkanų normas. Atvejis toks ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms. ...