- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamtos mokyklos labai populiarios Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Net mažiausi Norvegijos vaikai itin daug laiko praleidžia gamtoje, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kauno marių regioninio parko atstovas sako, kad Lietuvoje vaikai praleidžia pernelyg mažai laiko gamtoje, o kai kurie net nebuvę miške.
Naudinga patirtis
Kauno marių regioninio parko Lankytojų centro administratorius Evaldas Makrickas sako, kad Skandinavijos šalių gamtos mokyklose mokomasi praktiniu būdu: išeinant į lauką, susipažįstant su tam tikrais gyvūnais, augalais ir procesais, kurie vyksta gamtoje ir kurie yra stebimi gyvai.
„Paprastose mokyklose teorinis mokymas vaikams ne toks patrauklus ir ne visi vaikai yra linkę įsisavinti informaciją, kuri yra pateikiama mokytojo, kuris nelabai entuziastingai perteikia pasakojimą ar nelabai įsigilinęs į savo temą. Gamtos mokyklose darbuojasi gamtosaugos specialistai, gamtininkai, kurie turi patirties dirbant tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais, todėl suranda būdų perteikti žinias nenuobodžiai. Šias praktikas perėmėme ir Lietuvoje veikiančiose saugomų teritorijų gamtos mokyklose“, – komentuoja jis.
Anot Kauno marių regioninio parko atstovo, kaip ir Skandinavijos, taip ir Lietuvos saugomų teritorijų gamtos mokyklose viskas vyksta per patirtį: vaikams kartais duodama paragauti tam tikrų uogų, kitą kartą net ir molio gabaliukų, to mokytojai įprastose mokyklose tikrai neleidžia.
„Skandinavijos gamtos mokyklose, kiek žinau, mokytojai su vaikais į gamtą išvyksta ne vienai dienai, o su nakvyne. Sugalvoja nakvoti kažkokioje uoloje ar kitoje vietoje. Jie vaikšto po gamtą, mokosi išlikimo pamokų, stebi, kaip vyksta tam tikri procesai“, – pasakoja E. Makrickas.
Telefoninė karta
Saugomų teritorijų specialisto teigimu, Lietuvoje vaikai gamtoje praleidžia pernelyg mažai laiko, ypač palyginti su mūsų kaimynais Šiaurėje.
„Pavyzdžiui, ne visi pirmokai, kurie atvažiuoja į mūsų regioninį parką, yra buvę miške. Kai paklausi, ar esi matęs kiškio kopūstą, dažniausias atsakymas – ne. Dabar visuomenė yra šiek tiek prigąsdinta: erkių platinamos ligos, taip pat vilkų ir kitų pavojų. Žmonės tarsi atgrasomi nuo gamtos... Juk žmogus yra vienoje gamtos, biologinės įvairovės grandinėje“, – įsitikinęs E. Makrickas.
Pašnekovas tvirtina, kad ne viskas vien tik juoda, mat yra ir tokių atvejų, kai patys tėvai yra aktyvūs, jie vedasi vaikus į lauką, daug vaikšto, bet tai pavieniai atvejai.
„Labai džiugu, kad patys mokytojai iš įprastų mokyklų imasi iniciatyvos ir veža vaikus į gamtą, nes kitu atveju kai kurie vaikai į mišką nenukeliautų arba nukeliautų tik suaugę ir patirtų šoką. Pats buvimas miške, kvėpavimas grynu oru, fitoncidais, kuriuos skleidžia medžiai ir augalai, paragavimas tam tikrų uogų, kurios natūraliai auga miške, saulė stiprina imuninę sistemą. Tačiau dabar auga vadinamoji telefoninė karta. Jei vaikas suirzęs, jam duodamas telefonas, kad jis nurimtų. Galbūt tėvai nenori užsiimti su vaiku, nenori eiti į gamtą, nes taip yra lengviau, bet paskui kyla kitų problemų: tampa sunku susikalbėti su vaiku, nes jis neįpratęs, kad su juo bendrautų“, – atkreipia dėmesį Kauno marių regioninio parko atstovas.
Saugomų teritorijų gamtos mokyklos vysto ir socialinius vaikų įgūdžius: vaikai bendrauja grupėje, sprendžia uždavinius, pavyzdžiui, sukuria laužą ar pastato pašiūrę nuo lietaus. Vienam būtų sunku tai padaryti, o su grupe – visiškai kitaip.
„Tai ne tik gamtosauginis švietimas, ne tik susipažinimas su išskirtinės vertės parkais ar saugomų rūšių gamtos paveldo objektais, bet ir asmenybės, socialinių įgūdžių vystymas“, – akcentuoja E. Makrickas.
Labai džiugu, kad patys mokytojai iš įprastų mokyklų imasi iniciatyvos ir veža vaikus į gamtą, nes kitu atveju kai kurie vaikai į mišką nenukeliautų.
Jis priduria: edukuojant jaunąją kartą svarbiausia, kad ji pasijustų gamtos dalimi ir suprastų, jog gamta kartais neišsiverčia be žmogaus pagalbos, pavyzdžiui, šiukšlės pačios nesusirinks.
„Žmogus yra gamtos dalis – negali vien imti. Imdamas iš gamtos, turi jai suteikti kažką mainais, pavyzdžiui, pasodinti medį, sutvarkyti upės pakrantę ar įkelti inkilą. Mes vaikus mokome šio mainų principo, bandome lavinti gamtos tausojimą“, – pažymi gamtininkas.
Paragauti, paliesti
Išvykos, žygiai, kartais ir naktiniai, tradicinių vietos apylinkių papročių parodymas ir puoselėjimas – vardija veiklas šalies saugomų teritorijų gamtos mokyklose pašnekovas.
„Mes, kaip Kauno marių regioninio parko gamtos mokykla, pasakojame apie nuskendusius kaimus, senas žmonių istorijas, legendas, kartu prijungiame ir gamtą, ir kultūrą, ir vaikų socialinių įgūdžių vystymą. Žaidžiame daug visokių žaidimų. Būna, kad kartais vaidiname tam tikrus gyvūnus, stichijas ir sekame pasaką: ošia medžiai, o medžius vaidina keli vaikai, skrenda bitės ir pan. Stengiamės, kad vaikai įsisavintų informaciją smagiu būdu – paragautų, paliestų, užuostų, panaudotų kuo daugiau juslių ir nė nepajustų, kad kažką bandė mokytis. Informacija, priimta per patyrimą, savaime lengviau įsisavinama“, – įsitikinęs E. Makrickas.
Jo nuomone, gamtos mokyklas vertėtų įtraukti į mokymosi programas – tai paskatintų daugiau dėmesio skirti gamtai, nes dabar mokytojai išvykas organizuoja iš asmeninių mokinių tėvų lėšų.
Nėra finansinių galimybių atvažiuoti į gamtos mokyklas bent kelioms dienoms. Apskritai mūsų švietimo sistemoje reikėtų daugiau dėmesio skirti gamtai, o jeigu būtų parama – patys pedagogai vežtų vaikus į mūsų gamtos mokyklas“, – reziumuoja Kauno marių regioninio parko atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Miestų bronchitas
Visko pertekę savo moderniuose namuose lekiame į gamtą atgaivos ir stiprybės. Iš miestų žaluma išeina. Tiksliau, išstumiama. ...
-
Naujojo žmogaus portreto eskizai
Vis dažniau mūsų viešojoje erdvėje, mokslo populiarinimo, publicistikos tekstuose ir pokalbiuose nuogąstaujant konstatuojama, kad gyvename labai didelių permainų laikais: nestabili geopolitinė padėtis, globalių problemų aštrėjimo gr...
-
Žmogiškosios klaidos
Kas nepadaro žmogiškųjų klaidų. Visi. Net ir ne žmonės. Pavyzdžiui, didelės valstybinės įmonės. Šiuo atveju kalbame apie monopolinius komunalinių paslaugų teikėjus. ...
-
Tvarumas: prieš statydamas suprojektuoji, kaip griausi1
Tikriausiai visi esame girdėję apie darnų ar tvarų vystymąsi, bet ką šie žodžiai reiškia statybų sektoriuje? Europos žaliasis kursas, augantys pastatų energinio naudingumo reikalavimai, naujos pareigybės įmonėse, didesnės pradinės...
-
Gavrila buvo dekabristas3
Daugelį dešimtmečių prancūzų karvedys Napoleonas (1769–1821) buvo laikomas tironu, despotu, uzurpatoriumi ir psichopatu, troškusiu valdyti pasaulį, o Rusijos bei kitų valstybių žmonės, kurių vaizduotę dirgino tariami korsikieči...
-
Palaužti arba sunaikinti
Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse Ukrainos generalinės prokuratūros biuras paskelbė skausmingus skaičius – nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje žuvo 483 vaikai, 989 buvo sužeisti. Sako, dėl streso kai kurie vaikai nust...
-
Kai jie tingi, mums ramiau
Barti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...
-
Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime6
Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...
-
Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?8
Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...
-
V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas295
Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...