Nors pirmas susistemintas vardadienių kalendorius išleistas prieš 13 metų, iki šiol analogiškuose leidiniuose vyrauja vardams skirtų dienų chaosas. Sklaidant įvairių autorių išleistus kalendorius paaiškėja, kad Jonai savo vardo dieną gali švęsti 23 kartus per metus.

Dar neatsirado sekėjų

Lyginant kelis atsitiktinai parinktus šių metų kalendorius, į akis krinta daugybė nesutampančių ar besikartojančių vardadienių. Aurelijaus ir Nerijaus Noruševičių sudarytame ir 1996 m. išleistame "Vardų kalendoriuje" nė vienas iš 4000 tūkst. vardų nepakartotas.

Šio tikslo tėvas ir sūnus siekė penkerius metus pragariškai dirbdami. Gal todėl iki šiol niekas nė nemėgino eiti Noruševičių pėdomis – sklaidyti daugybės senų pasaulietinių ir bažnytinių kalendorių, fiksuoti, kaip dažnai juose kartojasi vardai, konsultuotis su kalbininkais, etnografais, dvasininkais, įsiklausyti į žmonių pastabas ir pasiūlymus, studijuoti kitų šalių, iš kurių į mūsų kraštą atkeliavo vardai, kalendorius.

Kalbininkai pritaria, kad reikalinga viena vardadienių sistema, tačiau ją sukurti – ne kalbininkų reikalas. Jų užduotis – nustatyti, ar vardas, jo daryba tinka lietuviškam vardynui. Būtent antroponimikų (antroponimika – mokslas, tiriantis asmenvardžius) patvirtintiems vardams ilgus metus kalendoriuje vietos ieškojo leidyklos "Kalendorius" savininkas istorikas A.Noruševičius, pasitelkęs kompiuteriu "apsiginklavusį" sūnų Nerijų.

Vargas dėl Bitės

Iki šiol kalendoriuose daugybė Marijos, Pranciškaus, Stanislovo, Jono, kitų šventųjų vardadienių. Mat tuo pačiu vardu pavadintų šventųjų buvo daug, tai ir jų vardadienių, dažniausiai tapatinamų su šventųjų mirimo dienomis, gausu. A.Noruševičius paliko kalendoriuje žinomiausio iš kelių tuo pačiu vardu vadintų šventųjų vardadienį.

Pavyzdžiui, Stanislovo vardadienis įrašytas tik gegužės 8-ąją, Marijos – rugsėjo 8-ąją, Jono – birželio 24-ąją, nors pagal išleistus Lietuvoje kalendorius pastarąjį vardadienį buvo galima švęsti 23 kartus per metus.

Tautiniai vardai taip pat migravo. Pavyzdžiui, vienuose kalendoriuose Vytauto vardadienis pažymėtas sausio 5-ąją, kituose – rugsėjo 8-ąją – didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūnavimo dieną.

"Panašiai atsitiko ir su Mindaugo vardu, jo diena pagal senesnius kalendorius buvo švenčiama spalį, tačiau dabar, sutapatinus šį vardą su Valstybės įkūrimo diena, masiškai švenčiama liepos 6-ąją. Aš ir palikau kalendoriuje šią dieną kaip Mindaugo vardadienį", – aiškino A.Noruševičius, kiekvienam iš 4 tūkst. vardų radęs vieną mėnesio dieną kalendoriuje.

Beje, "Vardų kalendoriaus" sudarytojas ilgai vargo ieškodamas vietos vardui Bitė. Nusprendė jį įrašyti į gegužės 16-ąją. Kodėl? Todėl, kad tą dieną vardadienį švenčia Debora ir Melita, kurių vardai kitose kalbose reiškia "bitė".

Brukami nauji vardai

Į kalendorių pateko visi garsiųjų vardų kilmės tyrinėtojų Kazio Kuzavinio ir Broniaus Suvukyno "Lietuvių vardų kilmės žodyne" esantys vardai. Šių tyrinėtojų sudarytame, daugiau nei 4 tūkst. lietuvių vardų kilmės žodyne pateikti senieji lietuviški, kalendoriniai krikštavardžiai, naujieji lietuviški ir skolinti vardai. Visi sukirčiuoti, pateikta kiekvieno kilmė.

A.Noruševičius gauna daug laiškų, kuriuose prašoma atsakyti į įvairius klausimus apie vardus.

"Tai nedideli žingsneliai "Vardų kalendoriaus" pripažinimo link. Man tenka atlaikyti didžiulį spaudimą, kad vienas ar kitas naujas vardas rastų vietą kalendoriuje, tačiau aš kietai laikausi garsiųjų antroponimikų K.Kuzavinio ir B.Savukyno sudaryto vardyno ir visus, norinčius įteisinti vieną ar kitą vardą, siunčiu į Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrių – tegul mokslininkai tiria naujo vardo tinkamumą lietuvių vardų kalendoriui. Tuomet ir papildysime", – aiškino A.Noruševičius.

Sąrašas – vis ilgesnis

Prieš trejus metus išleistas trečias papildytas "Vardų kalendoriaus" leidimas ("Vardadienių knyga") papildytas maždaug 300 naujų vardų, kurie įtraukti, remiantis 2005 m. išleistu papildytu antroponimikų K.Kuzavinio ir B.Savukyno "Lietuvių vardų kilmės žodynu".

Dabar ir tokie vardai kaip Šviesius, Virgis, Šarūnė, Alisa, Almyra, Alius, Giedrutė ir daugybė kitų, kurie anksčiau nebuvo "palaiminti" antroponimikų, turi savo vietą kalendoriuje.

"Naujiesiems vardams parinkau dienas, vadovaudamasis įvairiais kriterijais. Pavyzdžiui, Rugilė dėl suprantamos priežasties pateko į rugpjūčio mėnesį, parinkau 5-ąją, nes būtent tą dieną įrašyta mažiausiai vardų. Marytės vardadienį įrašiau Marijos dieną – rugsėjo 8-ąją, – nes šie vardai susiję. Žodžiu, kalendoriuje suradau dienas dar trims šimtams naujų vardų, kurie dėl įvairių priežasčių pateko į Lietuvą ir buvo patvirtinti antroponimikų", – aiškino A.Noruševičius.

Paisė L.Truikio kalendoriaus

Pasak Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Almos Ragauskaitės, sveikintina A.Noruševičiaus iniciatyva susisteminti vardadienius, rasti naujiems vardams vietą kalendoriuje.

Jei yra abejojančių ta sistema, tai prie apskritojo stalo turėtų susėsti kalendorių sudarytojai, antroponimikai, etnokultūros specialistai, bažnyčios atstovai ir, jei reikia, patikslinti bei papildyti tą milžinišką darbą, kurį atliko tėvas ir sūnus Noruševičiai. Beje, jie yra demokratiški – jei nepatinka argumentuotai parinktos vardadienių datos, kalendoriaus sudarytojai siūlo švęsti kitomis dienomis.

"Vardų kalendorius" ("Vardadienių knyga") vertingas dar ir tuo, kad jame pateiktos populiariausių vardų reikšmės, nurodytos ne vien K.Kuzavinio ir B.Savukyno, bet ir įžymiojo tarpukario Lietuvos menininko Liudo Truikio sudarytame "Didžiajame kalendoriuje". Todėl tegul nesistebi Adelės, sužinojusios esančios ne tik kilnaus būdo, bet dar ir kunigaikštytės, o Edmundai – esą ne tik turto gynėjai, bet ir laiminga ramybė.

Daugiausia skaitytojai prieštaravo Irenos parinktam vardadieniui (balandžio 5-ąją), Prano ir Pranciškaus (rugsėjo 17-ąją) parinktos vardadienių datos, tačiau toks sprendimas grįstas ilgais ir kruopščiais tyrimais.

Vardai ir skaičiai

"Vardų kalendoriuje" yra šešios dienos, kuriose tėra po vieną vardą, keturios dienos – po du vardus.

Daugiausia vardų (28) švenčiama vasario 20-ąją, o vasario 29-ąją neįrašytas nė vienas vardas.

Mažiausiai vardadienių yra liepą – 304, daugiausia gruodį – 379.

"Vardų kalendoriuje" ("Vardadienių knygoje") vienai dienai skirta maždaug 11 vardų.