JAV lietuvių paramos Lietuvai ištakos

Prieš 125 metus, 1896-aisiais, JAV buvo įkurta Tėvynės mylėtojų draugija (TMD) – JAV lietuvių organizacija, kuri šiandien yra mūsų istorikų kiek primiršta, nors turėjo didžiulę reikšmę lietuvių tautai. Kalbėdami apie išeivijos nesavanaudišką paramą Lietuvai, jos gyventojams per visą XX amžių, retai susimąstome – kada ji prasidėjo, kur jos ištakos? Tyrimas rodo, kad ji prasidėjo būtent su šios organizacijos kultūrine veikla – knygelių leidyba ir nemokamu jų platinimu Lietuvoje.

Tėvynės mylėtojų draugijos atsiradimą lėmė JAV lietuvių pasipiktinimas 1893-ųjų įvykiais Lietuvoje, kai Rusijos imperija žiauriai susidorojo su tikinčiaisiais Kražių (Kelmės r.) gyventojais. JAV lietuviai šį įvykį pavadino Kražių skerdynėmis. Jos simbolizavo apverktiną lietuvių padėtį Rusijos imperijoje ir davė postūmį išeivijai pradėti rūpintis savo tėvynainiais Lietuvoje. Išeivių vadams kilo mintis Amerikoje spausdinti knygas ir jas slapta platinti gimtinėje, priešinantis rusifikacijai.

JAV lietuviai knygas pradėjo spausdinti nuo 1875 metų. Tai darė pavieniai asmenys, draugijos, lietuviškų laikraščių redakcijos. Knygos už mokestį buvo platinamos ne tik JAV, jų kažkiek patekdavo ir į Lietuvą. Tačiau 1896 metais atsiradusi TMD išsikėlė tikslą leisti knygas ir jas nemokamai platinti Lietuvoje. Tai pirmas kartas, kai JAV lietuvių veikloje keliamas ir praktiškai įgyvendinamas toks nesavanaudiškas, labdaringas tikslas.

Garsūs pirmieji nariai

Pirmasis apie reikalą rinkti, siųsti į Lietuvą ir nemokamai platinti knygeles lietuvių jaunimui prabilo publicistas ir JAV lietuvių veikėjas Tomas Astramskas. Jis savaitraštyje „Vienybė lietuvninkų“ parašė straipsnelį, kuriame kvietė skirti paramą tėvynainiams.

Po mėnesio į šį kvietimą spaudoje atsiliepė organizacijos „Susivienijimas lietuvių Amerikoje“ (SLA) sekretorius Jurgis Kazakevičius, jis pasiūlė įkurti Tėvynės mylėtojų draugiją, kurios nariai labdarai skirtų 60 amerikietiškų centų per metus. Svarbu pažymėti, kad tais laikais amerikiečiai uždirbdavo 1–2,5 dolerio per dieną. Už surinktus pinigus planuota leisti ir Lietuvos žmonėms dovanoti knygutes, naudingas lietuvybei.

Idėjos sumanytojas T.Astramskas ėmėsi rengti TMD programą, pristatyti jos tikslus, įstatus. Pastarieji buvo paskelbti 1896-ųjų rugsėjį laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“. Reikia paminėti, kad pagal šiuos įstatus TMD pinigai turi būti naudojami tik Lietuvos reikalams, leidžiant mokslo knygeles, kurios stiprina lietuvybę, meilę Tėvynei. Pabrėžta, kad knygelės neturi būti nukreiptos prieš religiją.

Dalis skiriama ir kitiems tautiškiems reikalams, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems nuo caro valdžios Lietuvoje ar studijuojančiam jaunimui paremti.

TMD nariais galėjo tapti visi, nepriklausomai nuo tikėjimo. Numatyta kiekvienam nariui duoti nemokamai po išleistą knygelę, o dalį parduoti Amerikoje ir už tai gautus pinigus pervesti į draugijos iždą. Taigi, tautiškas švietimas orientuojamas ir į išeiviją. Buvo numatyta draugijos valdžia ir struktūra, taip pat trijų narių literatūros komitetas, kuris vertins rankraščius. Numatyti ir TMD garbės nariai – labiausiai nusipelnę draugijai. Pirmaisiais nariais tapo Vincas Kudirka ir Jonas Basanavičius.

Rėmė caro valdžios aukas

Tų pačių metų lapkritį buvo paskelbta TMD vadovybės sudėtis: prezidentas J. Kazakevičius, iždininkas V. Meškinis, sekretorius P. Mikolainis, draugijos reikalų vedėjas – T. Astramskas. Jie išrinkti susirašinėjimo būdu. Nuo tada ir galime oficialiai laikyti, kad TMD yra įkurta ir pradėjo savo nelengvą veiklą, palaipsniui augino narių skaičių ir pinigines lėšas.

1897 m. kovą TMD jau turėjo apie šimtą narių, tarp jų – ir pirmasis garbės narys Vincas Kudirka. Per artimiausius aštuonerius metus draugijos narių gretos išaugo iki dviejų tūkstančių. 1905-aisiais ižde, išleidus planuotas knygeles, liko apie 500 dolerių, kurių galėjo užtekti tolesnėms dviem knygelėms išleisti.

Draugijai skirti pinigai buvo renkami ne tik iš nario mokesčio, bet ir kitais būdais. Iš pradžių juos skolindavo nariai, buvo prašoma, kad TMD tautiškam darbui aukų skirtų ir kitos JAV lietuvių organizacijos. Draugijos padaliniai, kuopos, rengdavo specialius vakarėlius, net statydavo spektaklius, populiariu reiškiniu tapo loterijos – kažkas padovanodavo vertingą daiktą, kurį buvo galima laimėti perkant bilietus. Draugijos narių vestuvėse ir krikštynose buvo agituojama, kviečiama jungtis į kuopas. Surinkti pinigai buvo pervedami ne tik į draugijos iždą – dalis skiriama ir kitiems tautiškiems reikalams, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems nuo caro valdžios Lietuvoje ar studijuojančiam jaunimui paremti. Iki 1900 m. buvo skiriama pinigų ir lietuvių parodai Paryžiuje parengti ir pan. Per 1896–1904 m. laikotarpį TMD iš viso surinko 3,8 tūkst. JAV dolerių, o išlaidų turėjo 3,2 tūkst. – iš jų 2,2 tūkst. JAV dolerių buvo skirta knygų leidybai.

Kaltinimai laisvamanyste

Tėvynės mylėtojų draugijos veikla ir jos formavimasis nuolat susidurdavo su įvairiomis kliūtimis ir išorės kritika. Pačioje pradžioje dalis Amerikos lietuvių spaudos leidinių abejojo draugijos reikalingumu: teigta, kad ji dubliuos kitų tautinių organizacijų veiklą, ypač – „Susivienijimo lietuvių Amerikoje“. Tokia kritika aprimo, kai dalis pačių SLA vadovų prisijungė ir prie TMD vadovybės.

Tačiau draugija susilaukė stipraus spaudimo iš katalikiškosios Amerikos lietuvių pusės, ypač kunigų. Jie TMD veiklą sutapatino su dr. Jono Šliūpo ir jo buvusios Lietuvių mokslo draugijos laisvamaniška veikla. Kunigams rodėsi, kad TMD atitraukia dalį lietuvių nuo katalikiškų organizacijų. Spauda buvo pilna katalikų ir kunigų išsakomos kritikos. Draugija buvo smerkiama kaip laisvamaniška, jos narius kunigai kritikavo per pamokslus, vadino bedieviais, žalčiais, šliuptarniais ir pan. Kunigai teigė, kad tautiškumą išgelbėti gali tik katalikybė, plėšė TMD kuopų skelbimus ir boikotavo jų susirinkimus. Dėl to dažnai suirdavo kuopos, iš kurių pasitraukdavo nariai, pasidavę kritikos įtakai arba persikėlę gyventi kitur ieškodami geresnio uždarbio. Kita vertus, atvykę į kitą JAV vietą, jie čia dažnai kurdavo naują draugijos kuopą arba įstodavo į jau esamą.

Reikia pažymėti, kad kai kurie kunigai palaikė draugiją ir net buvo jos nariai, tarp jų – garsūs to meto veikėjai kun. Antanas Kaupas, Jonas Žilius ir Antanas Milukas. O štai dr. Jonas Šliūpas, nors ir palaikė, tačiau nedalyvavo jos veikloje – nenorėjo dar labiau apsunkinti draugijos veiklos, nes tuomet ji būtų dar labiau puolama katalikų aktyvistų.

Kliūtys veiklai Lietuvoje

TMD kuopos pradėtos steigti ir už JAV ribų – pirmoji 1904 m. balandį buvo įkurta Škotijoje, netrukus ir Prūsijoje (Tilžėje), bandė kurti ir lietuviai studentai Šveicarijoje. Užsienio nariai taip pat rinko pinigus ir siuntė draugijos iždui į Ameriką.

Svarbiausią draugijos tikslą, knygų leidybą ir nemokamą platinimą, pradėta įgyvendinti 1897-aisiais, kai buvo išleista pirmoji knygelė – „Keistutis“ (penkių veiksmų tragedija, kurią iš lenkų k. išvertė V.Kudirka). Iki 1905 m. TMD išleido dvylika knygelių maždaug 50 tūkst. egzempliorių tiražu.

Iki tų pačių metų net 16,5 tūkst. knygelių buvo paskirta Lietuvai, jų platinimas patikėtas „Ūkininko“ redakcijai. 1900–1902 m. ši redakcija iš draugijos gavo 12,4 tūkst. knygų, tačiau išplatinti pavyko tik 2,4 tūkst. Pagrindinė kliūtis – TMD įstatų 6 straipsnis, kuris numatė, kad Lietuvos gyventojams knygos duodamos nemokamai. Dėl to teko atsisakyti knygnešių, kurie pardavinėjo knygas, paslaugų. O pačios „Ūkininko“ redakcijos platinimo galimybės buvo ribotos – per savo patikėtinius ji galėjo nemokamai išplatinti tik nedidelį knygelių kiekį. Be to, redakcija nebuvo suinteresuota platinti nemokamai: pirmiausia, nebuvo aišku, ar knygeles skaitys tie, kurie jas nemokamai gaus; antra, redakcija ir pati leido ir parduodavo knygas, todėl jautė tam tikrą šių knygelių konkurenciją; trečia, redakcijai kainavo knygelių reklama, pervežimas ir sandėliavimas. Tiesa, dalis knygelių nemokamai buvo dalijama žurnalų „Ūkininkas“ ir „Varpas“ skaitytojams.

Pamatas paramos tradicijai

Taigi, būtinai reikėjo keisti Tėvynės mylėtojų draugijos įstatų 6 straipsnį. Viena iš draugijos centro komiteto ataskaitų patvirtina, kad vadovybė nusprendė neoficialiai leisti Prūsijos lietuviams knygeles pardavinėti: „dalinti pagal jų nuožiūrą“. Be „Ūkininko“, į šį darbą įsitraukė „Varpo“ ir nelegalaus socialdemokratų žurnalo „Darbininkų balsas“ redakcijos, taip pat – Tilžėje įsikūrusi TMD kuopa. Panaikinus lietuviško rašto draudimą, sąlygos platinti knygeles Lietuvoje kažkiek palengvėjo, tad jų buvo atgabenta daugiau. TMD su pertraukomis veikė iki XX a. 7 dešimtmečio, finansuodama svarbių tautai knygų leidimą.

Pabaigoje galima pritarti vienam iš draugijos aktyvistų, visuomenininkų Juozui O. Širvydui. Jis 1935-aisiais rašė: „Savo žydėjimo laikais, T.M.D. yra buvusi Amerikos Lietuviams stambus kultūros židinys. Neskaitant to, kas buvo atsiekta leidimu populiarių mokslo knygų, šios draugijos keletas tūkstančių narių buvo tikras avangardas viso amerikiečių lietuvių tautinio ir politinio gyvenimo. Per ištisus metų metus čia pažangesni lietuviai per T.M.D. kuopas mokėsi organizuoto gyvenimo ir parlamentizmo.“

Reikia pabrėžti ir tai, kad organizacijos švietėjiška veikla ne tik buvo vienas svarbesnių veiksnių žadinant lietuvių tautą Amerikoje, bet ir tapo pamatu JAV lietuvių paramos sklaidos Lietuvoje tradicijos susiformavimui nuo XIX amžiaus pabaigos iki XXI a. pradžios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
wau!! Labai idomu/
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Gyvastis – iš sovietinės būdelės
    Gyvastis – iš sovietinės būdelės

    Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...

    7
  • (Ne)rūpi „Eurovizija“
    (Ne)rūpi „Eurovizija“

    Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...

    3
  • Ar dar gyvos protesto žiežirbos?
    Ar dar gyvos protesto žiežirbos?

    Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės tro&sc...

    7
  • Molinės kojos
    Molinės kojos

    Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...

    3
  • Kam žadinti nemiegantį?
    Kam žadinti nemiegantį?

    Nuo neatmenamų laikų interneto pelkynuose gyvuoja legendos, kad Vakarų žlugimą ir Kinijos žemių triumfą numatęs dar pats Napoleonas (1769–1821). Teigiama, kad Prancūzijos imperatorius kažkam kažkada prasitaręs, esą Kinija yra snaudžiantis ...

    5
  • Klasikui būtų pavydu
    Klasikui būtų pavydu

    Armagedonas, planuotas savaitės pradžioje kartu su paradu Raudonojoje aikštėje, neįvyko. Turbūt dar ne laikas. Nors tokių baimių kone visoje Europoje būta ir ne be pagrindo, nesgi Kremliaus svajonių jaunikis yra palinkęs į skaičių ir jam vi...

  • Tvaresni ir saugesni
    Tvaresni ir saugesni

    Tiesos žodžiai dažnai skamba pernelyg patetiškai, kad jais patikėtume. ...

    3
  • Pardavėjų ir pirkėjų besotystė
    Pardavėjų ir pirkėjų besotystė

    Godumas – ryškiausias XXI a. žmonijos bruožas. Nustelbęs meilę, atjautą. Net ir pavydą, atrodo, kurio visada per daug būta. Godumas parduodant. Kuo brangiau. Godumas perkant kuo daugiau. Visa kaltė verčiama vartotojiškumui. ...

    2
  • Pagrindinės galūnės atrofija
    Pagrindinės galūnės atrofija

    Praėjus Spaudos atgavimo dienai, visad verta prisiminti vieną legendinį pasakymą. "Tūpas žurnalystas". Taip kažkada politikos Viktoras apibūdino kažkokį ne itin iškilų žiniasklaidininką. ...

    1
  • Kariuomenė ir lyčių lygybė: ką numato įstatymai?
    Kariuomenė ir lyčių lygybė: ką numato įstatymai?

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kasmet sulaukia besikreipiančių asmenų klausimų, kodėl į kariuomenę privalomai šaukiami tik vyrai ir ar tai nėra diskriminacija lyties pagrindu. Tad kaip privalomoji karo tarnyba reglamentuojama teisi&sca...

    4
Daugiau straipsnių