Išbandymas karantinu: septyni finansiniai patarimai

Valstybės visame pasaulyje imasi plataus masto priemonių, siekdamos užkirsti kelią koronaviruso plitimui. Tuo metu vis daugiau gyventojų ima nerimauti dėl savo finansinės situacijos ir jos ateities perspektyvų. Neužtikrintumo laikotarpiu griežtos ir aiškios finansų valdymo taisyklės padeda išvengti panikos, ypač jei neturime sukaupę didesnio finansinio rezervo. Aptarkime svarbiausius ir veiksmingiausius finansų valdymo būdus.

Būtinybė užtikrinti gyventojų sveikatą ir saugumą yra nenuginčijamai prioritetai. Vis dėlto nauja koronarealybė diktuoja savo sąlygas – dalis iš lankytojų srautų gyvenančių verslų turi kuriam laikui mažiau ar net visiškai sumažinti savo apsukas. Per vaikų atostogas likusiems namuose tėvams, jei savo darbo jie negali atlikti nuotoliniu būdu, tenka galvoti apie nedarbingumo pažymėjimą ar neapmokamas atostogas. Tai taip pat reiškia sumažėjusias pajamas. Vadinasi, savo šeimos finansus gali tekti valdyti racionaliau ir kruopščiau. Nuo ko pradėti?

· Pirmiausia susidarykite išlaidų planą artimiausiam mėnesiui. Planavimas – tai vienas iš efektyviausių įrankių paskirstant net ir ribotą biudžetą tiems poreikiams, kurie yra būtiniausi.

· Reikėtų peržiūrėti ir atsisakyti suplanuotų didelių pirkinių, ne pirmo būtinumo didesnių išlaidų, remonto darbų, jei tokie buvo planuojami artimiausiu metu.

· Jei manote, kad galite susidurti su finansiniais sunkumais, pirmiausia turėtumėte peržiūrėti visas sutartis, įsipareigojimus ir įvertinti, ko galima atsisakyti nedelsiant. Pavyzdžiui, mokamą filmų ir serialų peržiūros ar muzikos prenumeratą kuriam laikui galite pakeisti kitomis nemokamomis pramogomis.

· Buvimas namuose – tai ir metas pabūti sumaniais virtuvės šefais. Susidarykite maisto ruošimo meniu maksimaliai panaudojant viską, ko turite prikaupę namuose ar kam gaminti anksčiau nerasdavote laiko. Galbūt ir teks pasukti galvą, kokį šaunų patiekalą iš kai kurių produktų galima pasigaminti, tačiau tai tikrai leis sutaupyti.

· Jei matote, kad galite vėluoti vykdyti periodinius mokėjimus ar mokėti paskolų įmokas, susisiekite su paslaugų teikėjais ar finansų institucijomis ir iš anksto tarkitės dėl atidėjimų.

· Sekite informaciją apie savivaldybių, Vyriausybės siūlomus pagalbos paketus. Galbūt jie padės jums išspręsti bent dalį finansinių galvosūkių.

· Jei dėl neapibrėžtumo susvyravo jūsų darbo vietos kėdė arba dirbate savarankiškai, tačiau nebegaunate užsakymų, galbūt galite pamėginti įsidarbinti kitur – ypač tose darbuotojų ieškančiose įmonėse, kurios dėl aplinkybių pakeitė veikos pobūdį (pavyzdžiui, veža maistą ar prekes į namus).

Tokioje situacijoje saugiau jaustis tikrai padeda sukauptas finansinis rezervas, tačiau jį taip pat reikia sumaniai valdyti. Net jei rezervas nemažas, protingai leiskite turimus finansinius išteklius, kad situacijai grįžus į normalias vėžes vis dar turėtumėte iki nulio neišeikvotą finansinę pagalvę.

Naujausiais „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktų apklausų duomenimis, 28 proc. gyventojų turi santaupų, kurios netekus pajamų užtikrintų pragyvenimą 1–3 mėnesiams, 21 proc. lietuvių santaupų užtektų mažiau nei mėnesiui, 12 proc. gyventojų teigė galintys iš santaupų pragyventi iki metų.

Apie nuotaikas ir pasirengimą pragyventi iš santaupų „Swedbank“ Finansų instituto „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ paklausėme daugiau kaip 12 tūkst. grupės narių. Didesnioji dalis atsakiusiųjų (38 proc.) teigia, kad pernelyg nejaučia nerimo dėl savo finansinės padėties karantino metu, mat turi santaupų, kurių pakaktų maždaug pusmečiui. Labiau nerimaujantys sako tie 25 proc., kurių finansinio rezervo pakaktų mėnesiui bei 18 proc. sakančių, kad iš santaupų jie galėtų gyventi nuo vieno mėnesio iki trijų.

Galiausiai, nepameskime galvos ir nepulkime į paniką − karantinas ir viruso grėsmė anksčiau ar vėliau praeis. Akivaizdu, kad ši situacija tikrai nekasdienė ir iš jos išsinešime ne vieną pamoką. Taip pat ir finansinę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

cipmunkas

cipmunkas portretas
Puse metu karantinas?!!!!! Kosmaras!!!! Teks kviestis greitaja!!!!!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
Daugiau straipsnių