Gyventojų būsto kainų lūkesčiai – nuo panikos iki euforijos

Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs, galvojo tik 19 proc. apklaustų gyventojų. Akivaizdu, kad gyventojai mato ar girdi, jog per pirmus pandemijos metus, priešingai, negu baimintasi, būstas neatpigo. Nors pandemija nesitraukia ir vis dar dalis verslo negali veikti, gyventojai nemano, kad tai darys neigiamą įtaką būsto kainai.

Atliko apklausą

SEB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, 4 proc. mano, kad būstas pigs, 14 proc. – nesitiki pokyčių, o likę 16 proc. – šiuo klausimu neturi nuomonės. SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 62 punktai. Gruodį šis skirtumas buvo 42 punktai, o prieš metus – 21 punktas.

Kovą labiausiai išaugo ne sostinės gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniaus regione 60 proc. apklaustų asmenų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, tačiau Šiaulių ar Panevėžio regionuose tokią nuomonę kovą turėjo beveik 70 proc. respondentų. Kukliausiai iš didžiųjų penkių apskričių Lietuvos būsto kainų perspektyvą vertino Klaipėdos regiono gyventojai – ten 49 proc. apklaustųjų galvojo, kad būsto kaina per ateinančius metus didės.

Pažvelgus į atsakymus pagal amžių, į akis krenta tai, kad net 81 proc. apklaustų 18–29 metų asmenų prognozuoja, kad būstas brangs. Tokio amžiaus gyventojai brangstantį būstą dažniausia vertina kaip neigiamą žinią dėl to, kad jų galimybės įpirkti būstą tampa prastesnės.

Domina namai

Statistikos departamentas neseniai skelbė, kad paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinė būsto kaina buvo net 9,4 proc. didesnė negu prieš metus. Pirmą šių metų ketvirtį būsto kaina taip pat didėja.

Nors pandemija nesitraukia ir vis dar dalis verslo negali veikti, gyventojai nemano, kad tai darys neigiamą įtaką būsto kainai.

Remiantis bendrovės "Ober-Haus" duomenimis, vidutinė buto kaina augo ir sausį, ir vasarį, nors karantinas buvo tęsiamas. Antras karantinas kol kas padarė didesnę neigiamą įtaką tik butų sandorių skaičiui tam tikruose didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Kaune registruotų butų pardavimo sandorių skaičius per pirmus du šių metų mėnesius buvo 28 proc., Klaipėdoje – 9 proc., Panevėžyje – 18 proc. mažesnis negu prieš metus. Tačiau, kaip ir ankstesniais metais, augo susidomėjimas individualiais gyvenamaisiais namais – jų Lietuvoje šiemet nupirkta beveik 5 proc. daugiau negu prieš metus.

Tendencija: pirmą šių metų ketvirtį būsto kaina didėja. Vytauto Petriko nuotr.

Pastaraisiais mėnesiais didžiausias visuomenės dėmesys krypsta į Vilniaus pirminę būsto rinką, kurioje ir vasarį pasiektas dar vienas mėnesio naujų butų pardavimų rekordas. Dėl pirkėjų antplūdžio ir kol kas nespėjančio su juo augti naujo būsto pasiūlos susidaro ideali padėtis būsto kainai pirminėje rinkoje kilti dar sparčiau. Nuo to, kaip greitai nekilnojamojo turto vystymo bendrovės gebės pradėti naujus projektus, priklausys, kokiu tempu augs ne tik kainos, bet ir tai, ar artimiausiu metu nesumažės sandorių skaičius. Mažėjantis pasirinkimas gali lemti laikinai sumažėsiančią paklausą pirminėje rinkoje. Dabartinė sparčiai auganti paklausa verčia šias bendroves sparčiau pirkti sklypus Vilniuje, tačiau dėl to auga ir sklypų kaina bei didėja būsimų nekilnojamojo turto projektų savikaina.

Kelios priežastys

Nors šalyje tęsiasi karantinas ir vis dar nemažai žmonių negali grįžti į darbus, tačiau apklausos rodo, kad gyventojų finansinė padėtis nuo antro karantino pradžios lapkritį iš esmės nesikeičia.

"Sodros" duomenimis, dirbančių asmenų pajamos sausį buvo maždaug 7 proc. didesnės negu prieš metus. Be to, per du šių metų mėnesius, kaip ir pernai, daugiau lietuvių sugrįžo gyventi į Lietuvą, negu iš jos išvyko. Gyventojų lėšos kredito įstaigose per metus padidėjo 3,1 mlrd. eurų, ir daugiau gyventojų, kurių pajamos nemažėjo, per pandemiją galėjo greičiau sukaupti pradinę įmoką būsto paskolai. Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma rinkoje per metus sumažėjo. Viešojoje erdvėje galima matyti daugybę ekspertų komentarų apie didėjančias ir veikliausiai toliau didėsiančias būsto kainas. Galiausiai ir tarp gyventojų, ir tarp įmonių vyrauja spartesnio ekonomikos augimo antrą pusmetį lūkesčiai. Esant tokioms aplinkybėms, nebenuostabu, kodėl gyventojų būsto kainų lūkesčiai taip pagerėjo.

Panašios tendencijos

Lietuvos gyventojų būsto kainų lūkesčių šuolis neišskirtinis. Švedijoje SEB grupės užsakymu atliekama tokia pat apklausa, kurios rezultatų dinamika nuo pandemijos yra labai panaši: kovo pradžioje Švedijoje taip pat 66 proc. apklaustųjų tikėjosi, kad būsto kaina per metus padidės. Galima priminti, kad pirmo karantino metu gyventojų lūkesčiai ir Švedijoje smarkiai krito, o tai rodo, kad ta nežinomybė, prasidėjus panikai, buvo būdinga ne tik mūsų šalyje, bet ir daugelyje kitų šalių. Galiausiai matome ir tai, kad būsto kaina visoje Europoje augo. Švedijoje butų kainos per metus padidėjo 6 proc., individualių namų – net 15 proc.

Lietuvoje auga naujos pandemijos bangos ir ribojimų sugrąžinimo tikimybė. Kadangi dėl pirmų dviejų pandemijos bangų būsto kainų kryptis nepakito, nedidelė tikimybė, kad ji dramatiškai pakis antrą ketvirtį. Kaip ir minėta, daugiausia dėmesio artimiausiu metu bus skiriama Vilniaus regionui – stebima, ar dėl didelės paklausos būsto kainų augimas pradės lenkti atlyginimų didėjimo spartą ir daryti neigiamą įtaką įperkamo būsto rodikliams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar
    Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 met...

  • Našaus tardymo metodai
    Našaus tardymo metodai

    Niūriose, nuo viso pasaulio atskirtose patalpose, pasigirdo skambus pliaukštelėjimas. Kadaise Khalidas Sheikhas Mohammedas (1964/1965) buvo vienas nuožmiausių ir pavojingiausių islamo ekstremizmo atstovų. ...

  • Palydovo belaukiant
    Palydovo belaukiant

    Moderniosios Rusijos kankinys A.Navalnas kalėjime ūmai pasigedo Korano. Nors dar ne taip seniai buvo sulaukęs kritikos dėl nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų, atvykusių į Rusiją iš musulmoniškų Vi...

    1
  • XX a. palydos
    XX a. palydos

    Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu. ...

    2
  • V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
    V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos

    Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. ...

    4
  • Ir mes turime kosmonautų
    Ir mes turime kosmonautų

    Vakar būta kosmonautų dienos. Galėtų būti šventinis laisvadienis. Ir visiškai ne dėl to, kad J.Gagarinas, kurio gatvėje tiek daug žmonių gyveno, nuskrido į kosmosą, pažiūrėjo, kaip mes ant debesėto gaublio gyvename, ir grįžo atga...

  • Euras nuvertėja, ponai!
    Euras nuvertėja, ponai!

    Aukščiausiasis galų gale apšvietė viršugalvius Vyriausybėje ir ši panaikino žeminančius judėjimo ribojimus, kurie priminė ragų-kanopų kordonus sovietmečiu. Tačiau tas pats aukščiausiasis vis tiek pašyk&sca...

    7
  • Kas skleidžia melą apie muziejų?
    Kas skleidžia melą apie muziejų?

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų: neva jį ruošiamasi sunaikinti, o jo kūr...

    3
  • Kas taps antikinio meno meka?
    Kas taps antikinio meno meka?

    ES jaučiama antikinio meno apyvartos ribojimo tendencija – eksportui iš ES reikalinga kompetentingos institucijos eksporto licencija bet kokiam archeologiniam radiniui, kad ir kainuojančiam 1 centą. ...

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
Daugiau straipsnių